kleivóti, -ója, -ójo. kleivomis kojomis eiti, šleivoti: Nerasi: mačiau, kleivójo an ūlyčią. Ką čia kleivóji kaip šliubas būdamas! Ar nepažįsti, kas ten kleivója? Kleivoja po svietą su lazdom, ir tiek. | Jau mūsų mergaitė pradeda kleivóti (vaikščioti, keverzoti) .
atkleivóti. ateiti, atšlubuoti: Jau Petras atkleivója. Atkleivójo nekviestas ir nukleivojo nevarytas.
iškleivóti
1. iškreivinti, iškleipti, kreivai ką padaryti: Vaikai benešiodami iškleivójo batus. Neduok batų, be iškleivos. | Kaip tu čia taip blogai aporei (aparei) – visiaip iškleivójai!
2. išmindžioti kleivojant: Tavo arklys mano grikius iškleivójo. Tas piemuo visas pupas iškleivójo.
3. sunkiai, vargingai ar kleivomis kojomis išeiti: Net iškada senioko – iškleivójo su ašarom. Pamačiau, kad ir šliubis iškleivójo.
nukleivóti
1. nušleivoti, nukleipti: Taip kuntapliai nukleivóti, kaip vyžos.
2. sunkiai, vargingai nueiti, nušlubuoti: Kleivonas pamiške nukleivó [jo]. Daug čėso praeina, ligi in jus nukleivóji. Eik, kaip nebūt nukleivósi – netoli. Vasarą dar šiap tep nukleivóju.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.