klejóti, -ója, -ójo.
1. kliedėti, svaičioti: Ligonis buvo tep silpnas, kad net ir klejóti pradėjo. Ligonis iš karščio ėmė klejóti. Vaike, ar tu klejóji taip kalbėdamas? Gūsiais klejoja, gūsiais vėl nusiblaivo. Gulėjo baisiai sukruvintas Juozas ir mojavo rankomis klejodamas. Kasžin ką tu čion klejoji. Karščiais sirgdamas klejó [ja]. Klejó [ja] par miegą vaikas. Baugu klausytis, kai sergant klejó [ja].
2. klysti, įpulti į klaidatikystę: Jei klejoju, sau klejoju. Žmonės, … didei iš pradžio svieto yra klejoję. Bet šitie visi netikrai meldėsi, net didei klejoja.
3. vaikščioti paklydus, klaidžioti, nesurasti kelio: Kažkoks žmogus klejojo nežinodamas kelio. Jaunam bernuželiui per girią klejoti. Aklas klejoju. Kas klausia, tas neklejoja.
išklejóti.
1. kurį laiką prakliedėti.
2. išklysti (iš kelio): Išklejoju iš kelio.
nuklejóti. nueiti, nuklysti: Kaži kur nuklejójo!
priklejóti. iki valios priklaidžioti, nerasti kelio ilgesnį laiką. .
suklejóti. niekais praleisti klaidžiais keliais einant: Papuolė jai, žioplai, namai, tai suklejójo viską.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.