.
klẽkinti (-yti), -ina, -ino.
1. tarškinti, tratinti, klekėti: Klẽkina kulkosvaidis kle kle kle.
2. kalenti. Gandras, užsiversdamas galvą, klekina. Gandras ant stogo klekina.
3. gerti, pilti iš butelio, kliukinti: Klẽkinte įklekink (įpilk) alaus.
4. girtauti: Praklekinsi savo ūkį su degtine, taip beklekindamas kožną turgų.
5. vyti, ginti: Iš tę jį jau klẽkina lauka.
įklẽkinti. įpilti klekinant, įkliukinti: Įklẽkink alaus iš butelio.
išklẽkinti
1. išgerti klekinant: Kle kle kle ir išklekino visą butelką. Už vieną atsilenkimą išklekino puslitrį.
2. išvažiuoti, išklampoti: Par by kokią pelkę išklẽkinu su savo bėrukais.
nuklẽkinti. nudrabstyti: Karvės nutręšė, nuklẽkino.
parklẽkinti. parvažiuoti, parklampoti: Pakol aš šiandien iš Salantų parklẽkinau, ir valgyti išalkau.
praklẽkinti. pragerti. .
suklẽkinti
1. imti klekinti, sukalenti: Visur ramu, kartais tik gandras suklekina.
2. supilti, sukliukinti: Suklekino visą pusbutelkę [degtinės] į gerklę.
3. smarkiai verdant suvirinti: Rytą, kol karves pamilžau, Marytė kruopas suklẽkino į košę.
4. padaryti nebetinkamą, sugadinti, supleškinti: Įleidė raktą ant dampę, ir visą mašiną suklekino.
užklẽkinti. užvirinti, užpleškinti: Dar vieną katilą užklẽkinsiu, ir ganės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.