klénkti, -ia, -ė. sunkiai, vargingai eiti: Nu kas galia klénkti (eiti) prieš vėją taip vėlu. Neapsimoka klénkti tokį kelią. Kur tu vakar teip klénkei, mačiau? Su traukiniu tik lig Kūlupėnų, o paskiau klénk pėsčia. Taip tau rodos netolie: klenka kožną dieną po penkis vierstus, pamatysi, ar bebūs netolie. Tokį kelį dėl anų klénkiau, o anie nė ačiuo nepasakė.
antklénkti. vargingai einant pavyti: Ans y [ra] greitesnis – ans galia mani antklénkti.
atklénkti. ateiti, atkėblinti: Ana gal pri mūso atklénkti. Atklénkei iš taip tolo, o be reikalo!
išklénkti. išeiti, iškėblinti: Kur tu teip vėlai beišklénki?!
nuklénkti. vargingai nueiti: Kažin kur aš galėčio nuklénkti – aš turu diktas kojas. Buvau į Telšius nuklénkęs. Tokiu bjauriu oru nuklénkiau (nubridau) ligi pat Skuodo.
parklénkti. sunkiai parkeliauti: Ar jau parklénkei iš Plungės? Juk tu galėjai ankstie parklénkti. Nuklenka, parklenka iš pieninės penkis kilometrus – ateina ir pietai. Visą kelį pėsč [ia] s parklénkiau.
suklénkti. nueiti ir sugrįžti; sunkiai suvaikščioti: Viena diena į Plungę suklénkiau.
užklénkti. užeiti: Galėjai pas muni užklénkti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.