klepsė́ti, klèpsi (klèpsia), -ė́jo
1. išduoti tam tikrą garsą smukinėjant, klibant: Arklio padkava klèpsia. Jau kada padkava klèpsi, baigs pamesti arklys. Kai bateliai klèpsi, tai ir kojinės greičiau kiūra. Per dvarelį ėjo, kantapliai klepsėjo. Mano šliurės labai klèpsi. Žengiant klepsėdavo – tai bent visi girdėdavo, kad jis guminiais batais avi. Klapatė klèpsi, kaip mala. Durų rankavietas (rankena) klepsi, kai duris kas daro. | Ratai, važiuojant per bruką, klepsi. | Jo snapas klepsėjo, patekus į jį kuriam nakties keliauninkui iš vabzdžių giminės. Net gudriausias išdžius beklepsėjęs liežuvis.
2. pamažu eiti, šlepsėti: Bėk greičiau neklepsėjęs koja už kojos. Dar kol galiu, tai klepsiù (vaikščioju, triūsiu, dirbu) .
3. belsti judinant durų rankeną: Klausau – priesienio duris klepsi. Nusbodo man klepsė́ti durys, kolei anys atskėlė ir inleidė vidun.
4. ,, ?“: Tie viščiukai ciepsi, klepsi [= kiepsi?],
kaip jie lest norėjo.
atklepsė́ti, àtklepsi, -ė́jo. klepsint ateiti, prisiartinti.
įklepsė́ti, į̃klepsi, -ė́jo. klepsint įeiti.
išklepsė́ti, ìšklepsi, -ė́jo
1. klepsint išeiti.
2. klepsint ką nors padaryti: Tris sieneles išklepsėjau (išaudžiau), o dvi liko. | Žiūrėk, kiek katė pieno išklepsė́jo (išlakė) .
nuklepsė́ti, nùklepsi, -ė́jo. klepsint nueiti: Kurpes basinyčioj įsikišęs, jau nuklepsė́jo į pirtį.
parklepsė́ti, par̃klepsi, -ė́jo. klepsint pareiti: Girdėjau, parklepsė́jo.
suklepsė́ti, sùklepsi, -ė́jo. suklibėti, suklepčioti: Redakcijos kambario klingė dusyk suklepsėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.