kliaugė́ti, kliáuga, -ė́jo.
1. garsiai, linksmai čiulbėti, čiauškėti: Pasistoję ant eglių viršūnių, giedojo kliaugėjo strazdai giesmininkai. Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia. Kliaugė́t sujunda visos paukštelės. Paukščiai tik kliáuga kliáuga.
2. linksmai šnekėti, klegėti, plepėti; krykštauti; tarti pirmuosius žodžius. Svečiai kliaugėjo ir šoko. Piemenėliai kliáuga, ugnį susikūrę. Nustok tu kliaugė́t! | Vaikas stovi krasioj ir kliáuga. Iš vystyklų paleistas, Joniukas kliauga. Kliáuga vaikas, nieko negalima suprasti.
įkliaugė́ti.
1. įstengti, mokėti gražiai pačiulbėti: Ir įkliáuga gi varnėnas pavasarį prie savo avilėlio.
2. įsitraukti kliaugėti, čiauškėti: Vaikas, varnėnas įsikliaugė́jo.
3. įeiti į vidų kliaugant.
iškliaugė́ti
1. praleisti kiek laiko kliaugant: Ji visą dieną iškliaugė́jo.
2. išpasakoti, išplepėti: Kai pradeda kliaugė́ti, ji visa iškliáuga, ką tik žino.
3. iki valios kliaugėti: Vaikas išsikliaugė́jo ir dabar nutilo.
sukliaugė́ti. daugeliui balsų iš karto sušnekti: Vargamistra, davatkos sukliaugėjo kaip kliaugetos: buvo čia, buvo čia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.