išklibėti

klibė́ti, klìba, -ė́jo.

1. būti išklerusiam; netvirtai laikytis, klederuoti: Juras pritvirtino klibančią šakę prie koto. Sparai po kraiku su čytais klìba supuvę. Sraigiai buvo išbyrėję, viskas judėjo, klibėjo, braškėjo. Padas atiręs, pasagas atkeręs, kirvkotis iš penties, mietas tarptvorė [je],
liežuvis be reikalo klìba. Klìba peilis. Su vienu dančiu ir tuo klibančiu. Nebegaliu nė atkąst: visi priešakiniai dantys kliba. Krėslo kojos pradėjo klibėti. Reikia pataisyt stalas, kad neklibėtų. Jau siena klìba. Tie ratai jau gatavai išklero, kliba visi tekiniai važiuojant. Įkalk tvirčiau vinį, kad neklibėtų.

2. judėti, krutėti: Daboja katinas – klìba lapai. Lendrelės vė klìba. Skrenda žvirblis iš pakrūmės su sparneliais klibančiais. Akys kliba, noria pamatyti, o nemato saulės. Pėstinykai, kaip mūras sustoję, klibėt neklibėjo, an ginklus prisploję. Tu neklibė́k, be valtį apversi. Tai pavožniai ana vaikščioja: tik ką klìba. Važiuojam užpustytu keliu, arklys ir nekliba (nepabėga) . Galvyna suplota, o ana. vis klìba. Kirmėlės baloj klìba.

3. dirbti, triūsti: Žmonės kaip skruzdės klibėjo. Jei skruzdėlės kliba, tai až mėnesio ir svietas lauke klibės. Visiem reikia klibė́t.

4. gyvuoti, laikytis, krutėti: Da senis klìba (dar apystipris, turisi, kruta) . Dar klibù po truputį.

5. eiti pamažu, šlubčiojant, klibčioti: Gal eisim į miestą? – Žinai, galiam klibė́ti.
aũsys klìba godžiai (valgo, ėda): Ryja, net ausys kliba.
liežùvis klìba įstengia kalbėti: Norėtų rėkti ir šaukti pagelbos, bet balsas nekyla, ir liežuvis nekliba.
apklibė́ti, àpkliba, -ė́jo. apeiti šlubčiojant.
atklibė́ti, àtkliba, -ė́jo. ateiti šlubčiojant, atklibuoti: Vainoras, atklibėjęs iš trobos, sustojo išsižiojęs.
išklibė́ti, ìškliba, -ė́jo.

1. kurį laiką krutėjus, klibėjus suirti, iškristi: Kliba kliba ratai… ak, kad jau bent sykį išklibėtų. Jonui trys dantys išklibėjo.

2. palengva išjudėti iš vietos, išeiti, išvažiuoti: Saulei tekant, išklibėjau Lietuvos sostapilin.
nuklibė́ti, nùkliba, -ė́jo. pamažu nueiti, nuvažiuoti: Vežimas pamažu nuklibėjo toliau.
paklibė́ti, pàkliba, -ė́jo.

1. kiek klibėti: Man dantys nors ir paklibėjo, bet užtat jokių nuostolių. Oi, mamyte, dantį, dantį [gelia],
ir tą patį paklibantį.

2. kiek pajudėti, pakrutėti: Ė ana ir nepàkliba pririšta. Neleida žmogaus nė paklibėti. Vienas sako – tu pastovėk, kitas sako – tu paklibėk, trečias sako – aš bėgsiu.

3. paklabenti, pabarškinti: Kas čia paklibė́jo į duris?
praklibė́ti, pràkliba, -ė́jo. kurį laiką klibėti, judėti: Visą naktį langai prabluzgeno, durys praklibė́jo.
suklibė́ti, sùkliba, -ė́jo.

1. imti klibėti: Gausi žandan, kad net dantys suklibės. Suklibėjo (pasidarė nebetvirta, susvyravo) ir antropocentrinė religinė pasaulėžiūra.

2. imti judėti, krutėti: Vilkas suklibė́jo krūme. Suspaudė šonus žalios lentelės, negaliu suklibėti. Apsirgo pusiauju – negalėjo suklibė́ti. | Nepapūtė vėjelis, vanduo suklibė́jo.

3. suklabėti: Suklibėjo masyvi durų rankena.
užklibė́ti, ùžkliba, -ė́jo. uždirbti: Kas gali dirbt, tai ažùkliba. Per itą visą vasarą ažklibė́jau tris šimtus rublių. Užsiklibė́jau penkis auksinus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>klibė́ti, </b>klìba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">būti išklerusiam; netvirtai laikytis, klederuoti: </span> Juras pritvirtino klibančią šakę prie koto. Sparai po kraiku su čytais klìba supuvę. Sraigiai buvo išbyrėję, viskas judėjo, klibėjo, braškėjo. Padas atiręs, pasagas atkeręs, kirvkotis iš penties, mietas tarptvorė [je], liežuvis be reikalo klìba. Klìba peilis. Su vienu dančiu ir tuo klibančiu. Nebegaliu nė atkąst: visi priešakiniai dantys kliba. Krėslo kojos pradėjo klibėti. Reikia pataisyt stalas, kad neklibėtų. Jau siena klìba. Tie ratai jau gatavai išklero, kliba visi tekiniai važiuojant. Įkalk tvirčiau vinį, kad neklibėtų. <br/>2. <span class="explanation">judėti, krutėti: </span> Daboja katinas – klìba lapai. Lendrelės vė klìba. Skrenda žvirblis iš pakrūmės su sparneliais klibančiais. Akys kliba, noria pamatyti, o nemato saulės. Pėstinykai, kaip mūras sustoję, klibėt neklibėjo, an ginklus prisploję. Tu neklibė́k, be valtį apversi. Tai pavožniai ana vaikščioja: tik ką klìba. Važiuojam užpustytu keliu, arklys ir nekliba <span class="explanation"> (nepabėga) </span>. Galvyna suplota, o ana. vis klìba. Kirmėlės baloj klìba. <br/>3. <span class="explanation">dirbti, triūsti: </span> Žmonės kaip skruzdės klibėjo. Jei skruzdėlės kliba, tai až mėnesio ir svietas lauke klibės. Visiem reikia klibė́t. <br/>4. <span class="explanation">gyvuoti, laikytis, krutėti: </span> Da senis klìba <span class="explanation"> (dar apystipris, turisi, kruta) </span>. Dar klibù po truputį. <br/>5. <span class="explanation">eiti pamažu, šlubčiojant, klibčioti: </span> Gal eisim į miestą? – Žinai, galiam klibė́ti. <br/><b> aũsys klìba</b> <span class="explanation">godžiai (valgo, ėda): </span> Ryja, net ausys kliba. <br/><b>liežùvis klìba</b> <span class="explanation">įstengia kalbėti: </span> Norėtų rėkti ir šaukti pagelbos, bet balsas nekyla, ir liežuvis nekliba. <br/><b>apklibė́ti, </b>àpkliba, -ė́jo. <span class="explanation">apeiti šlubčiojant. </span> <br/><b>atklibė́ti, </b>àtkliba, -ė́jo. <span class="explanation">ateiti šlubčiojant, atklibuoti: </span> Vainoras, atklibėjęs iš trobos, sustojo išsižiojęs. <br/><b>išklibė́ti, </b>ìškliba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką krutėjus, klibėjus suirti, iškristi: </span> Kliba kliba ratai… ak, kad jau bent sykį išklibėtų. Jonui trys dantys išklibėjo. <br/>2. <span class="explanation">palengva išjudėti iš vietos, išeiti, išvažiuoti: </span> Saulei tekant, išklibėjau Lietuvos sostapilin. <br/><b>nuklibė́ti, </b>nùkliba, -ė́jo. <span class="explanation">pamažu nueiti, nuvažiuoti: </span> Vežimas pamažu nuklibėjo toliau. <br/><b>paklibė́ti, </b>pàkliba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kiek klibėti: </span> Man dantys nors ir paklibėjo, bet užtat jokių nuostolių. Oi, mamyte, dantį, dantį [gelia], ir tą patį paklibantį. <br/>2. <span class="explanation">kiek pajudėti, pakrutėti: </span> Ė ana ir nepàkliba pririšta. Neleida žmogaus nė paklibėti. Vienas sako – tu pastovėk, kitas sako – tu paklibėk, trečias sako – aš bėgsiu. <br/>3. <span class="explanation">paklabenti, pabarškinti: </span> Kas čia paklibė́jo į duris? <br/><b>praklibė́ti, </b>pràkliba, -ė́jo. <span class="explanation">kurį laiką klibėti, judėti: </span> Visą naktį langai prabluzgeno, durys praklibė́jo. <br/><b>suklibė́ti, </b>sùkliba, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">imti klibėti: </span> Gausi žandan, kad net dantys suklibės. Suklibėjo <span class="explanation"> (pasidarė nebetvirta, susvyravo) </span> ir antropocentrinė religinė pasaulėžiūra. <br/>2. <span class="explanation">imti judėti, krutėti: </span> Vilkas suklibė́jo krūme. Suspaudė šonus žalios lentelės, negaliu suklibėti. Apsirgo pusiauju – negalėjo suklibė́ti. | Nepapūtė vėjelis, vanduo suklibė́jo. <br/>3. <span class="explanation">suklabėti: </span> Suklibėjo masyvi durų rankena. <br/><b>užklibė́ti, </b>ùžkliba, -ė́jo. <span class="explanation">uždirbti: </span> Kas gali dirbt, tai ažùkliba. Per itą visą vasarą ažklibė́jau tris šimtus rublių. Užsiklibė́jau penkis auksinus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.