.
kliòkinti (-yti), -ina, -ino
1. pilti kliuksint, kliukinti: Kam tu čia tą vandenį kliòkini?
2. lyti: Kad pradės kliokyti, dėl lytaus nenuvažiuosi į miestelį.
3. virti: Mama pavakariams pilną puodą kavos kliokina.
4. širdį pykdyti, vimdyti: Riebus valgis mane kliokina, vimdo.
įkliòkinti. įpilti: Įkliòkink man alaus.
iškliòkinti. išvirti: Iškliokino putros gerą katilą.
prikliòkinti
1. pripilti: Prikliokino pilnus bliūdus, kad net per kraštus eina. Prisikliòkino vandens, tai ir skysta tešla.
2. smarkiai prilyti: Ale ir prikliòkino, kad ant lauko tai nei užeit negalima.
3. privirti: Pilną puodą kavos prikliokino, kad nėra kam išgerti.
užkliòkinti. užmokėti: Ar daug užkliokinai už tuos čebatus?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.