.
kliõkti, -ia, -ė
1. smarkiai tekant šniokšti, pliaupti: Upeliai kliokdami teka. Tai lija, net kliokia. Vanduo kliõkia, bėga. Antvardė. kliokdamà bėga žemyn. Kraujas kliokia iš [meitėlio] kaklo į lapus. Jau, broleli, tvenkinio neužtaisysi: kliokia pro visus plyšius vanduo kap pašėlęs.
2. smarkiai lyti: Kliõkė per mielą naktelę. Iš kur bus sausa? Lytus kliõkia kaip iš viedro. Parvažiuojant tep lietus kliokė, kiaurai permerkė.
3. pilti: Kam jūs tą vandenį šuniui kliõkiat?
4. šaukti, rėkti, negražiai dainuoti: Visi kliõkė, dainavo, kad vis gerklės plyšo. Klausyk, kas ten kliõkia? Turbūt vestuvininkai parvažiuoja? Jie visi, įkaušę ir prisivalgę, imdavo kliokt dainas. Talkai turbūt nepagailėjo degtinės, kad kliokte kliokia. | Pavasarį gaidžiai kliõkia (gieda ilgai balsą tęsdami) .
5. godžiai gerti. .
atkliõkti, -ia, àtkliokė. su triukšmu ateiti, atvažiuoti: Atkliokė, atėjo visas pulkas.
įkliõkti, -ia, į̃kliokė. įgerti, išgerti: Lyg rasa padrėkusios akys rodė, kad degtinės nemaža įkliokė.
iškliõkti, -ia, ìškliokė. labai išdilinti, išgverinti: Ratų stebulės visai jau ìšklioktos.
prikliõkti, -ia, prìkliokė
1. smarkiai prilyti: Jei neprikliõks, bus greit takučiai sausi.
2. daug pripilti: Prìkliokė alaus pilnus viedrus. Aš prìkliokiau kibirą vandens. Prìskliokė bliūdą kopūstų ir nori, kad išvalgytų.
3. prišlapinti, pritelžti: Mūsų vaikas dažnai lovą prikliõkdavo.
sukliõkti, -ia, sùkliokė. triukšmingai suvažiuoti: Suvažiavo sùkliokė kap į didžiausius atlaidus.
užkliõkti, -ia, ùžkliokė. imti smarkiai rėkti, dainuoti: Kad ùžkliokė ant visos stubos. Talka kad ùžkliokė, net laukai nuskambėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.