x
klìpti, klim̃pa, -o.
1. linkti žemyn, knibti.
2. klypti: Jam greitai klim̃pa [batai]:
iš šiaučiaus pareina namo, ir vėl reikia nešti pas šiaučių.
išklìpti. išklypti: Kai žąsiukai pavargsta, kojytės išklim̃pa. | Jo trūkčiojančios kojos buvo apautos sulopytomis išklipusiomis kurpėmis.
nuklìpti. nulinkti, nuknibti: Eržilo dinkis nulinkęs, nuklìpęs, neuolus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.