kliudýti, kliùdo (kliùdžia, -ija), kliùdė (-ijo).
1. daryti kliūtis, trukdyti: Žmonės jam kliudė eit. Nekliudomo kolonijų ir priklausomųjų šalių išnaudojimo ir engimo era praėjo. Giedu sau: nepatinka – neklausyk, bet giedoti nekliudyk. Niekas jau nekliudo valkioti šapelius. Nieko nekliudo apsirikimai; ko vienas negal atspėti, pagelbės antras ir trečias. Tu jo nekliudýk, anas vaikščiauna ne sa [vo] paroj (kaip kvailas). Aktįsiai (akivalkos) kliūdo vyzį (vyzdį) . Kliudė ir tai, jog stovėjo ant žemės, o buvo mažo augliaus.
2. daryti, kad užkliūtų, liestųsi: Kam kliudai ašį su ašia? Kliudau kojas, kad yr kas po taku padėtas, ir apsibrindu. Kojos kliudỹsis až žemės. Kliùdos vežimas į tvorą, važiuojant ankšta ūlyčia. Anie turi apsijuost ir apsipašyt, idant jiemus sunkumas ir ilgumas apvalkalo ant kelio nekliudytųs.
3. liesti, siekti, imti: Nekliudýk tu šito vaiko. Nekliudýk manęs, tavo rankos paišinos. Kam kliudaĩ jo žaislus? Niekas tavęs nekliùdo, ir sėdie (sėdėk) . Nekliudýk jo nei geru, nei blogu. Kas čia tokį daiktą kliudỹs?! Kas ne tavo, tai nekliudýk! Nekliùdž tu itos ašaraitės pieno. Aš jo ir pirštu nekliudžiaũ, o jis matai kaip man. Kad ir kiek miškų vertelgos siūlė žmonėms, kad ir kaip gundė, senų pušų niekas nekliudė (nesutiko kirsti) . Galit eit, šuo nekliudỹs. Žemės nekliùdo, kap eina. Sėskit, sveteliai, kliudykit (imkit), kas kam patinka. Davė jam pinigų ir raštą, kad nėkas jo nekliudytų. Šioj knygoj ir mano tėtė kliudomas (minimas, apie jį rašoma) . Aleksandrovas ieško vieno mokslo, politikos nekliudžia. Nekliudž Grigo, kad ažmigo: kap prabus, visiem bus. Visi lietūs mane lyja, visi vėjai mane pučia, visi mane kliudo (visiems aš kliūvu). Neskliudýk (neliesk) mergos, merga kai votis.
4. pataikyti; užgauti; pakliūti: Kliudė man akmeniu galvon. Akmuo kliùdė šuniui tik per uodegą. Galva kliùdė sofon [griūdamas]. Šovė ir nekliùdė. Kliudomasis (kaunamasis) šaudymas. Jis gerai savo šautuvu kliudo. Man rodžias, kad jį kliùdė kulka. Jau aš nekliudžiaũ namų (namo nebeužsukau) – tiesiog pas Adomuką! | Jei nori tad kliudyt (patekti) ing dangų, turi sekti mane. Jį kuo mesi, tuo kliudýsi (jis didelis nusikaltėlis) . Šunį mestai pagaliu, tai mergą kliudýtai (tiek jų daug) .
5. užklupti: Na, kur tę tave kliùdė tas lietus, kad visai menkai lijo? | Kur tu tada tuos šalčius kliudeĩ (kur jie tave užklupo) ?
6. pjudyti: Vilką šuniu kliudžiaũ. Per laukelį [našlelį] šunkeliais kliudýtau.
7. daryti, kad įkliūtų, įpainioti (į bėdą): Jeigu nutvers, tu mane nekliudyk. Kitą kliudžiaũ ir pats įkliuvau į bėdą. Tu kliudais į bėdą, o aš išsikliudžiaũ.
8. stengtis iškliūti, išsikliudyti, vaduotis: Todėl aš iš daubos kliudausi. Svietui iš nagų kliudykis.
į šìrdį kliudýti padaryti įspūdį, sujaudinti: Pirmosios dainos lietuviškai man širdin kliùdė.
kur̃ kliùdė, kur̃ nekliùdė prastai (ką padarė): Koks čia sėjimas – kur̃ kliùdė, kur̃ nekliùdė (blogai pasėjo, tarpais nesėta paliko) .
atkliudýti. atleisti, atkabinti užkliuvusį, atpainioti: Ašis vežimo užkliuvo, iššok, Jonai, atkliudyti. Gal panerti ir atkliudyti tinklą. | Atkliudyk siūlą nuo vinies – traukiant nutruks. Kaipgi tada šią kliūtę, skersai jų užmanymo (= sumanymo) stovinčią, atkliudė (pašalino) ?. Susikliudę ratai; kaip ištaisė, ir atsikliùdė. Važiuodamas priešais, sukliuvo su pašto arkliais. Pradėjo šūkauti, arklius stumdyti – reikėjo atsikliudyti. Pri obels kai prirakints buvo, ir atsikliudýt niekaip negalėjo. Teip šešių vaikučių apniktas, vos ne vos nuo jų atsikliudęs, tačiau laimingai namus atsieko. Argi tu negali porą dienų atsikliudyti nuo to darbo?
dakliudýti. pakliudyti, paliesti: Kai dakliudžiaũ akmenėlį, ugnelė žėrėjo.
įkliudýti.
1. padaryti, kad įkliūtų: Įkliudė arklį į tvorą. Ratai žarde inkliudýta. Raktas įkliùdė, t. y. apžabino, kitą raktą. Karvė, į kerę koją įkliudžiusi, paskendo.
2. įpainioti, įtraukti (į bėdą): Save gelbėdamas, kitą įkliùdo. Pats įkliuvęs nelaimėn, kad tik kitų neįkliudýtų. Reikia rasti kaltininkai, kurie jį „nuskriaudė“: pragėrė pinigus, apdaužė ir, įkliudydami į policijos nagus, padarė dar 10 dolarų pragaišties. Nuo to didikai Lietuvos į Vilniaus banką įsikliudę.
3. įstatyti, įtaisyti: Vienais metais savo pinigais įkliudžiau į gimnaziją abu jaunuoju broliu.
4. įsitverti: Aš kap įsikliudžiau už uodegos, ir ištęsė mane!
iškliudýti.
1. atkabinti, ištraukti ką įkliuvusį, įsipainiojusį: Ratas įkliuvo tvoron, vos iškliudžiaũ. Kol apstabdė malūną, kol iškliudė [įkliuvusį sijoną],
mamaitę vos gyvą ištraukė. Aš išsikliudžiau, kur buvau įkliuvęs. Teip drūtai laikė, kad ji nuo jo nagų išsikliudyti negalėjo.
2. ištraukti (iš bėdos, nelaimės), išvaduoti, išgelbėti: Aš sūnų iškliudžiaũ iš bėdos, kur ans įkliuvo (buvo įkliuvęs). Savo tėviškę tiktai ketinam iškliudyt. Bet tu išmikliudyk (iškliudyk mane), Dieve, iš painių bile kokių, kurioms mano dūšia įpainiota yra. Daug metų praėjo, kol išsikliùdė [iš bėdos]. Vos beišsikliùdė iš kalėjimo. Įkliuvus sunku beišsikliudyti, susižeidus skaudu gydytis.
3. išpjudyti: Vilko vilku neiškliudýsi.
nukliudýti.
1. pataikyti: Skrendančio paukščio nenušausi, ba labai sunku nukliudýti.
2. gauti, rasti, nutverti: Imk, ką nukliùdęs. Kurgi nukliudeĩ tokius gerus pavalkus? Varna kažno kur nukliùdė sūrį.
pakliudýti
1. užkliudyti, paliesti, užgauti: Dalgė suskambėjo. Et, į ką taip pakliudžiau?! Par laukelį jojau, laukelis dundėjo, kur pakliudžiaũ akmenėlį, ugnelė žėrėjo. Pakliudýk jų. duoną, tai akis iškapos. Pakliudyk až kamanų, tai arkliai ir pavirs auksu. To vaiko nė pirštu nepakliudyk, o tuojau [jis] paleis gerklę. Pakliùdė velniūtis tą kiškelį. | Pamėgytų, sako, mane pakliudýt! Meška kampe stovi, kai pakliùdo, spiegia.
2. padaryti kliūtį, sutrukdyti, neleisti: Anglų laivynas negalėjo vokiečiams pakliudyti išsodinti kariuomenę Norvegijoje. Tatai pakliudė planingai baigti operaciją.
3. paimti, pačiupti: Led ne led atradęs to raganiaus namus, pakliudė nuo jo vytelinę krotelę su paukšte ir parnešė ją karaliui.
4. pasitaikyti: Pasikliùdė popigiai nupirkti arklys. | Pas mus labai retai kas kad ir šventom dienom pasikliùdo (užsuka) – užtakiai gyvenam.
5. pataikyti: Šoviau ir pakliudžiau jam. Jis man pakliùdė. Pakliudyta pat gyslon. Bijojaus, kad nepakliudytų kojon [veršiukas spardydamasis]. | Kažin, ar į tą kelią pakliudžiaũ įvažiuoti?
6. papjudyti: Per laukelį akmenais svaidysiu, per kiemelį šunim pakliudysiu.
prakliudýti. pajudinti, patraukti: Kai prišąla ragutės, tai nė iš daikto neprakliudýsi.
prikliudýti
1. paliesti, užkliudyti: Saugokis, žemės neprikliudýk! Kur prikliudė akmenėlį, ugnelė žėrėjo. Jis melagysčių neprikliudo, vis tiesą pasako. Sėdi kampe katinas, kap prikliudaĩ – bažinas. Pas tave, mergele, neseka priskliudýt (prisiliesti) kap pas votį.
2. patekti: Kad priskliudýt kur an kokio darbo, kokian fabrikan.
sukliudýti
1. padaryti, kad vienas su kitu sukliūtų, susikabintų: Kad pro viens antrą važiuo [ja],
sukliùdo ašis. Jas. pasuka, paskum sukliùdžia. Kap jis sukliùdė (supainiojo) šitą dalyką, tep jis atkliudė. Ir kodėl likimas sukliudė jį vis su tokiomis moterimis. Tinkas ir taip, kad ragai susikliudo ir mušeikos [elniai] abu nustypsta. Jau susikliùdė (sukliuvo, susitiko) su juo, tai vis tiek išgers.
2. padaryti kliūtį, sutrukdyti: Niekas negalės sukliudyti taikos šalininkams ginti taiką. Maišosi lietus, tai darbus sukliùdo [laukuose]. Net čia mumi sukliudė pasišnekėti. | Jų akys buvo sukliudytos, kad jo nepažintų. Girtam ir šiaudas sukliudo, ir skiedrelė girtą patvorin paguldo.
3. įkliudyti, įvelti (daug): Kiek žmonių toks šelma sukliùdė!
4. ką gauti, paimti, sučiupti: Sukliùdė akmenį ir paleidė stačiai galvon. Kiti, ką sukliùdo, vagia, būdavo, iš dvaro. Ką tik kur sukliùdo, tai ir prageria. Nerado mūs viedro, tai sukliùdė Monikos ir atanešė. Kitas, sukliùdęs pagalį, kaip pilsiąs, bra. Da, žiūrėk, gerą mėsos šmotą sukliudeĩ. Marti, ką tik sukliudys, ir tempia namo. Skaitymas be atodairos, ką sukliudžius, yra negudraus žmogaus darbas. | Kokią sukliùdė dainelę, tokią ir aždainavo. Iš kur šuva tokį mėsos šmotą susikliùdė, gal klėtin įlindo? | Maž da būt ir suskliùdžius kokį našlį, ale kano ir tai. Tu tolei dūksi, pakol suskliudýsi diržą nuo manęs (gausi lupti) .
5. supjudyti: Jis šunis sukliùdė, kad pjautųsi.
užkliudýti
1. padaryti, kad užkliūtų, užkabinti: Vis tu užkliudaĩ už vartus, už kerčią. Važiuodamas užkliùdė varčios. Ažkliùdė vaikas puodelį ir išvertė pieną. Užkliudęs [ardamas] akmenį, sugadina plūgą. Kai mane leidė (lydėjo) vieškelėliu ir ažkliùdė akmenėlio. Siūlaičiu užkliudaũ dantis ir išimdau. Kad žuskliudė ratai žu tvoros, tai sunku ir atkliudyt.
2. paliesti, užgauti, užkibinti: Kažkas iš šokančiųjų jį užkliudė. Ir kulipkos eina, ir mumi užkliudžia. Sunku buvo rasti vietelę, neužkliudytą sviedinių. Jie neš tave ant rankų, kad kartais neužkliudytum savo kojos į akmenį. Saugok votes, neažkliudýk! | Daugiau bėdos, tokį ažkliùdžius. Jeigu piemenį užkliudysi, pats ant juoko paliksi. Kurs vėjelis pučia, vis mane ažkliùdžia. Visi vėjai pučia, visi užukliudžia. Nors neužkliudytas niekam nieko nedaro, bet paerzintas smarkiai ginas. Ažkliudýk daktarą (kreipkis, pradėk gydytis), tai neišsimokėsi. | Laikraštyje užkliudyta (iškelta) daug opių dalykų. Užsikliudysi, ir bėdos turėsi. Anas darmai neažsikliudỹs nieko, ale kai jį ažkliudo, tai nedaruja (nedovanoja) .
3. sutrukdyti.
4. pasiekti, pradėti (kitus amžiaus metus): Vaikas jau trečius metus užkliudęs. Mūsų Barbė vos keturiolektus teužkliùdė, jau ciela mergė atrodo. Gi jau ir senatvė žmogui: septintą dešimtį užkliùdė. Netolie stovėjo motina su vaiku, sekmus metus užkliudžiusiu.
5. užeiti, prasidėti. Nėko netrukus užkliudė vaisingi metai. Tuo tarpu užkliudė prancūzų metai. Amatninku būdams, bene bengei darbą naktį, jau šventai dienai užkliudžius?
6. šiaip taip pakinkyti: Ažukliudyk škopyną, reikia pavažiuot nedaugį Balatnon. Kur tenai eisi pėsčias – ažsikliùdai arklį, ir nušliauši.
7. privažiuoti, užvažiuoti, užsukti. . Negalėjau iš namų išeit, čia buvo svečių užsikliudę.
8. užpjudyti: Užkliudýk kiaulę su šuniu. Užkliùdė šunim. Kad užkliudysiu šunim, tai pentim užpakalio nesieksi! Jį einantį šunim užkliùdė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.