kliùrkinti (-yti), -ina, -ino. kliurkti.
1. rėkinti, virkdyti: Nekliùrkink be reikalo to mažo vaiko.
2. rėkdyti (armoniką, radiją): Nekliùrkink teip labai tos armonikos, kad net ausys bijo. Kažkas kaime armoniką kliùrkina. Radiją įsitaisę bekliùrkina.
3. negražiai, prastai griežti: Armoniką pasiėmęs, nemokėdamas liurlina (lirlina), kliùrkina. Ko čia kliùrkini, kad gerai grajyt nemoki? Kliùrkina kliùrkina ta armonika par kiaurus vakarus. Kliùrkina šiokia tokia muzika į ausis.
4. rūkyti (pypkę): Jis užsisvajojęs kliurkino pypkę ir kartkartėmis kaip katinas, mėgaudamasis grietine, sriubčiojo konjaką. Senolis kliùrkina i kliùrkina par dienas pypkę.
5. daryti, kad kliurksėtų: It mažas vaikas, delną po pažaste pakišęs, kliùrkina.
6. negražiai po truputį gerti: Ką tu čia kliurkini, gerk, kad geri!
7. viduriuoti: Vaikas su papliurškais kliùrkina.
atkliùrkinti. atgriežti: Šiaip taip vestuves savo armonika atkliùrkino.
iškliùrkinti.
1. garsiai iššnypšti: Iškliùrkink savo priskretusią nosį.
2. prastai išgriežti: Beržanskis iškliùrkino dar jonkelį.
3. išgverinti: Iškliùrkino duris, nebegalima uždaryti. Išsikliùrkinę ratai, išsiskleidę: kli kla kla, kad važiuo [ja].
4. išmaišyti, išplakti samstant: Taigi, taigi, kai tu iškliùrkinai [barščius],
tai man pakišai valgyti.
pakliùrkinti. prastai pagriežti: Pakliùrkink nors su karnieta viena!
susikliùrkinti ištižti, apsileisti: Tokios susikliùrkinusios mergos kap tu aš nemačiau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.