x
klivìčinti (-yti), -ina, -ino
1. įkyriai prašyti, spirti, raginti: Antanas klivìčina Saulių, kad atiduot rąstus.
2. būti įkyriam, kaulyti: Toj tavo boba klivìčina ir klivìčina – sunku bus tau su ja sugyvent.
išklivìčinti. iškaulyti: Mauša dėlto išklivìčino nuog Sauliaus pinigus.
paklivìčinti. paraginti: Andrius paklivìčino jį, kad atiduot pinigus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.