kluĩkinti, -ina, -ino
1. kluikti 1: Kam tu kluĩkini mano vaiką?
2. eiti, vilktis kaip pakluikusiam: Kur kluĩkini? Suvisu ne ten tau reik eiti! Kluĩkina kaip galvos pardaužtas. Kluina, kur kluĩkini kaip pasvaigusi, paklaikusi? Ir kur čia kluĩkini, visas kaip nevala apsileidęs? | Dabar reik kluĩkinti (nenoromis eiti, plūktis) dėl tokio kelmašūdžio.
apkluĩkinti.
1. kluiką padaryti, apsvaiginti: Davė su basliu į galvą ir apkluĩkino. Galva apsikluĩkino nuo arielkos.
2. apsimesti, dėtis kluika: Mikolas apsikluĩkino – nekela, ir gana. | Apsikluĩkino kaip negirdįs būk esąs.
atkluĩkinti. atsibastyti: Tuo tarpu daugybės vokiečių atkluikino gyventi naujoje šalyje.
iškluĩkinti. išeiti, išsivilkti: Kažin kur ta mama iškluĩkino. Tas iškluĩkino kažin kur ir nebepareina linų vežti.
nukluĩkinti. nueiti, nusivilkti: Vakare nukluĩkinau į miestelį, nieko nebegavau, radau visus kromus uždarytus. Ar ir tu buvai nukluĩkinęs į tą nibrą? Kur nukluĩkinai taip toli!
pakluĩkinti. nueiti, nusivilkti: Jau Juzė namo pakluĩkino.
prakluĩkinti. praeiti: Nežinau aš, kaip ten buvo, kaip nebuvo, kad aš pro šalį prakluĩkinau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.