.
kluĩkti, -sta, -o.
1. kvaišti: Nuo arielkos kluĩksta galva. Kas kluĩksta, tas užmarša.
2. kursti: Prie senatvės jau ir aš kluikstù.
apkluĩkti. apkvaišti: Ans nuo arielkos apkluiko. Ji daro viską lyg apkluikusi. Kad aš nuo to spirito tujau apkluikstù. Mačiau, ir Jonas šiandie apkluĩkęs vaikštė, kažin kur degtinės yra gavęs. Dainiuo [ja] kaip apkluĩkęs. Visai apkluikaũ, užsimiršau, kad šiandien penktadienis. Vienims pajuodavusys dantys ištrupėjo, kiti džiovos liga išmirė, kiti apkluiko.
įkluĩkti. įkvaišti: Kaip avis įkluikęs.
iškluĩkti.
1. pakvaišti: Buvo iškluĩkęs, po mišką bėgiojo kokius du metu.
2. išklysti iš kelio: Aš iškluikaũ iš kelio, t. y. paklydau kaip kluikis.
3. išklysti, iškeliauti: Jis į svietą iškluĩko.
nukluĩkti. pakvaišti: Jau jis nukluikęs, baigia kluikti.
pakluĩkti.
1. pakvaišti: Jau tas, matyt, visai pakluĩko. Po tokios nelaimės kiekvienas gali pakluikti. Suplakė arklius ir lėkė kai pakluikęs. Ans ir taip buvo pakluikęs, o po tos būstvės ir suvisu sukvailėjo.
2. paklysti: Sutemo, pakluikáu šunkeliais važiuodamas.
sukluĩkti. pakvaišti: Sukluĩkę žmonys buvo.
užkluĩkti. užmiršti: Bene buvo pats užkluikęs pinigus, t. y. užmiršęs. Vargu jis nebūs užkluĩkęs tą pasakyti. Aš užkluikáu šriūbų parvežti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.