x
.
klū̃kti, -ia (-a), -ė. prašyti, melsti: Aš klūkiù (kluoku) riešutų. Jynai klū̃kė be paliovos, ir turėjau duoti šieno. Pry tavo baltos galvos atėjom paguodos klū̃kti. Klū̃kė klū̃kė, o ir tai nėko negavo. Klū̃kė klū̃kė, kol išklū̃kė nuo ano piningų. Nujau tavęs klūkam.
išklū̃kti, -ia, ìšklūkė. išprašyti, išmelsti: Kol nu ano skatiką išklū̃ksi, du tris praleisi. Ìšklūkė nu Baškio ar šimtelį paskolinti. Pelūzė išklūkė kelias dešimtis rimtos joties.
priklū̃kti, -ia, prìklūkė. priprašyti: Klūk klūk, nėkaip negali priklū̃kti laišką parašyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.