x
kluõkti, -ia, -ė. klūkti: Nekluõk, negausi. Kluõk kluõk – vis iškluoksi. Visos varlės … antrą kartą pradėjo kluõkti nuog aukštybių bočiaus, kad anoms kaničniai reik valdimiero. Bukli (buklūs) pagonys, išradę pakabį (pakabų) laiką par vypsosenas (žaidimus, žaidynes, rungtynes), kluokė ciecoriaus, idant aiškiai įsakytų mušti krikščionis. Atleido tuojau siuntinius pas Vaidevutą su dovenomis, kluokdamas jo meilės ir paliaubos.
iškluõkti, -ia, ìškluokė. įkyriai prašant iškaulyti, išklūkti: Ìškluokė nuo mergės penkis litus. Iškluokusys daleidimą, … nuvedė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.