klū́poti, -o (-oja), -ojo. klūpóti, -ója, -ójo; būti atsiklaupusiam: Ant kelių klū́pojo. Pamatė viduj vilką beklūpant. Bulves raudama klū́pojau visą dieną, i keliai įsmilko. Jis klū́poja tris adynas melsdamos. Ant muškietėlių klūpo, rymoja, anta žemelės guli, dejuoja. Už tą pasizbitkijimą tu klūpósi ilgai ant kelių. Pamatai vieną, adynas beklū́pant, apalpusį. Jį prašė, ant žemės klūpodamas. Kad pilvas klū́po (alkanas), tai ką pastvėręs vagia.
atklū́poti
1. atlikti bausmę klūpant.
2. atbūti kiek laiko atsiklaupus: Cielą valandą reikėjo atklū́poti.
įsiklū́poti. įsibūti atsiklaupus.
išklū́poti. išbūti kiek laiko atsiklaupus.
nuklū́poti. nuspausti atsiklaupusiam: Jie nuklū́pojo man kojas.
pérklūpoti. išbūti kiek laiko atsiklaupus: Seselės liūb visą naktį koplyčio [je] párklūpos.
praklū́poti
1. prakiurdyti ar praspausti beklūpant: Visus kelius praklūposiu. Prasiklū́pojau kelius.
2. prabūti kiek laiko atsiklaupus: Visą sumą praklū́podavom.
priklū́poti
1. klūpant gauti, laimėti: Ko teip to [je] bažnyčio [je] gero priklū́pojai?
2. prisibūti atsiklaupus: Prisiklū́pojau po daržus ravėdama.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.