išklupti

klùpti, klum̃pa (-sta), -o.

1. linkti stačiai, kumpti; įlūžti: Nedašutinti ratlankiai lenkiant klum̃pa, genda. Labai netikusiai pavažos linksta, klum̃pa. Šitų javų trumpesnis šiaudas, bet neklumpa.

2. pulti ant kelių; kniubti: Klupo žirgas ant kojelių, puolė berno kepurėlė. Arklys klum̃pa bėgdamas. Klumpa mano žirgelis dėl neviernų žodelių. Arklys klùpo ant visų keturių kojų ir krito negyvas. Nuo dvaro jojau, žirgelis klupo. Kano kas yr arkliui? Kaip tik važiuoji, teip ir klum̃pa an kojų. Šaukė uždususi ir klupdama puolė ugnies kurti. Klupsma į kelius bulvių kasti. Aš klumpù ir einu [sena būdama],
o anas guli. Eini ir klumpi. Iš silpnumo klumpù eidamas par slenksnį ir virstu. Jis eina, žmogus, klùpdamas virsdamas (kiek tik gali) . Klupo mano mergužėlė tarp dviejų brolelių. O kad atėjo iki takui Chidono, jog ištiesė Uza ranką savo paturėt skrynią, jaučiai nes klupo. Linksta liemeningi ąžuolai, klumpa po jų kojom vaitodamos pušys. Ir šimtą duotas, (arklys) klumpa.

3. daryti klaidą, apsirikti: Drąsina nusivylusius, stiprina klupusius kovoje. Jie klumpa kiekviename žingsnyje. Visuose daiktuose klumpu ir visados ieškau niekų.

4. kalbant rikti, užsikirsti: Ir kalba narsiai, neklumpa! Klùpdamas kalba, kurs nekalba ryškiai. Neklumpančios buvo kalbos žmogus. Per mėnesio laiką aš tiek pramokau jų kalbos, jog neklupdamas galėjau atsakinėti į daugumą karaliaus klausimų.

5. klimpti, smukti: Tokia minkšta bala, kad karvės nemona ganyti, ba labai klum̃pa. Kur pelkikėje, gyvolio kojos klumpa mažne aukšt kelių.

6. žūti, dingti: Ir jo tę daug klùpo pinigų. Kalba žmonės, kad ir klebono daug aukso klùpo bankoj. Ir mano žiedas par jį klùpo. Jam paskolinai, tai jau skaityk (= manyk), kad klùpo.

7. staiga imti ką daryti, pulti: Nu, jis klupęs prašyti to šunies, kad jam tą lapę sugautų. Po pietų kad klupsim, kap matai rugius suvešim.

8. pulti: Kryžiuočiai vėl į mūšį grįžo, lietuvius paviję, ir ant lenkų klupo.

9. versti ką daryti, užsipulti: Į gyvenvietes dar neklum̃pa.
liežùvis klum̃pa nesiseka kalbėti: Jau mano klum̃pa liežùvis (pasigėriau) . Liežùvis klum̃pa, kad nesumeiga kalbos, be nuosaikos. Vaitas draugiškai kumščiavo į pašonę tai vienam, tai kitam ir klumpančiu liežuviu vogrojo nusikvatodamas. Kalbą pamiršau per kelerius metus nekalbėjęs – klups liežuvis.
antklùpti. užklupti: Antklupti ką negero beveikant.
apklùpti

1. kiek suklupti, palinkti: Apklùpusios avižos – prastos būs pjauti.

2. apšlubti: Kano kol (kažin kodėl) arklys ant vienos kojos apklùpo. Jei gruode važinėsi nekaustytu arkliu, tai pamatysi, kad galės apklùpti.

3. pradėti negaluoti: Jau mano vyras su sveikata apklùpo. Kap apklùpo vyras su sveikata, tai ir pradėjau varguoti.

4. užklupti: Priešai norėjo staiga mus apklupti.
įklùpti.

1. įlinkti stačiai; įlūžti: Įklùpęs lankas greičiau lūžta.

2. įgriūti kur suklupus: Įklupo į griovį, pluplumpt.
išklùpti. išlinkti, išgulti klumpant: Rugiai jau net išklùpę. Be zuperio [javai] išklupsta, išdryksta: netvirtas šiaudas.
nuklùpti.

1. nulinkti, išgulti klumpant: Aš pasižiūriu – tie miežiai nuklùpę, varpos nulinkę prie žemės.

2. netekti sveikatos, nusilpti: Suvisu aš nuklupaũ, čyst nepagaliu. Regėjau jį, jis jau visai nuklùpęs (nusenęs) . Kap suvisu nuklupsi nuo sveikatos, tai kas bus? Nuklupaũ su sveikata, nieko negaliu darbuit.
paklùpti.

1. kiek įklupti (lenkiant), įlinkti; įsiduobti: Gerai laiko lankas, kad ir paklùpęs. Ans vanduo, kursai atneša prakeikimą, įeis jon ir aptins žyvatas jos, ir slėpsnys jos paklups.

2. kiek suklupti, kluptelėti: Važiavo nuo kalno, arklys paklùpo ir nulūžo koją. Jeigu eidamas paklumpi, apie tave panos šneka. Paklupo jis beeidamas ir išvirto. Iš netyčių paklupo ir parpuolė ing vandenį.

3. suklysti, nusidėti: Paklupusį ant gero kelio atves. Obuolį sukrimtęs, amžinai paklupo. Teipo ir žmogus pigiai gal paklupti, nusidėti, susigriešyti. To tiektai veizdėkime, idant širdyje nepakluptumbim.

4. turėti nuostolį, nelaimę: Mes buvom paklupę su galvijais. Su itom ligom tai čystai paklùpom šiuosmet.
parklùpti.

1. atsiklaupti: Kalba maldas, suka rožančių ir, parklupęs troboj, bučiuoja žemę. Parklupo prieš jąją ant klupsčių.

2. suklupti, pargriūti klumpant: Ten mano žirgelis ant vienos kojos parklupo. Jis beeidamas parklùpo užkliudęs koją už akmens. Bet staiga į rūsį parklupdamas ir uždusęs įvirto pasiuntinys. Arklys ant keturių parklum̃pa, o žmogus ant dviejų neparklùps.

3. suklysti, paslysti, suklupti morališkai: Kad turtingasis parklupti nor, tai jo prieteliai jį attiesia, kad vargdienis parklumpa, tai ir jo prieteliai, jį palaiką, parstum.
priklùpti.

1. priklaupti: Šypsos ir mama, kuri čia tūpčioja prieš veidrodį, čia priklupusi tėtei batą padeda užmaut.

2. pripulti klumpant: Moteriškė bėgo priklupdama prie žemės.

3. netekti jėgų, palūžti senatvėje: Kad aš i ilgai da galėsiu, vis tiek ateis laikas – priklùpsiu.

4. prisisukti, susibičiuliauti: Jei nori, gali ir prie Stasės priklupti, nepavydėsiu.
suklùpti

1. sulinkti stačiu kampu: Lenkiau lenkiau pavažą, ir suklùpo. Lankelis dviejose vietose suklupęs. Avižos po lietaus suklùpę. Šiemet bloga bus rugiai pjauti – suklùpę, sušniukę. Kas yr, kad šįmet miežiai suklùpę, išklupę (išlinkę, išsivartę) .

2. atsiklaupti: Teliukienė ravi, suklupusi į kelius. Piršlio balsą išgirdusi, ant rūtelių suklupusi: – Jūs, rūtelės garbinėlės, ar padėsit vargt vargelį?

3. suklaupti (keliems, daugeliui): Visi suklupo ant kelių ir meldės. Suklupę visi meldžias. Visos trys suklumpa poterių kalbėti. Rado visus tų namų žmones suklupusius.

4. kluptelėti, parpulti klumpant: Arkliai slydo ir suklùpo. Suklupo ir ant nosies sukniubo. Bėgo bėgo, lig suklupo. Kad atjojo pas vartelių, kumelė suklupo. Nešerti arkliai ir be Liepojaus, kieme suklups. Suminklupo ristus žirgas, subyrėjo aukso kvietkos. Kad būt šuo nesuklupęs, būt kiškį pagavęs. Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa. Arklys an keturių kojų suklum̃pa, o žmogui an vieno liežuvio nėr dyvo. Nuvargęs tai ir ant šiaudo suklumpa. Daugiau lupo, kai suklupo.
sukluptinaĩ. suklupdamas, klupiniais: Arklys bėgąs zoveda sukluptinai.

5. suklysti, surikti, nepadaryti ko: Ne bėda, jei čia rasis klaidų: kartą kitą suklupsi, o po to ir įprasi laisvai žingsniuoti. Viens ėmė ir suklùpo (susipainiojo) liudydamas. Vėl suklupo bekalbėdamas bailusis Samsonas. Liežuvis suklumpa (pasakoma tai, ko nereikia) . Suklupaũ (nepasisekė), nesugavau akmenuko.

6. kalbant surikti, užsikirsti: Kad ir toks mokytas, o skaitydamas suklùpo.

7. palūžti, neištverti iki galo; paslysti morališkai: Jums garbė, kad nesuklupot, laikėt kardą saujoj. Tikėk, žmogeli, kad tas, kurs nesuklumpa, niekuomet ir pakilti negali.

8. užsipulti: Ant jos visi suklupę (ėmę klausinėti): kame yr, kame yr, o ta apie nieką nežino. | Suklùpo mane, kad neleist, ir turėjau liktis.

9. visiems subėgti, supulti: Suklùpo visi – gal pagavo [žuvų].

10. sugrubti: Rankos nuo šalčio suklùpo. Mėtykis mėtykis, Jonuk, sniegu, pamatysi, kad tau nagai suklùps! Draugai laukia, suklupusiomis rankomis pirštines taisinėdami.
užklùpti

1. netikėtai užtikti, rasti ką kur: Užklùpo piemenį agurkus raunant darže. Rods tiesa, mane varts (miško sargas) daugsyk užklùpo bedirbant. Žmogus yra suimtinas kaip užkluptas bedarąs nusikaltimą. Tegu niekas negalvoja, jog Tarybų valstybės priešai galės mus užklupti nepasiruošusius. Vis viena aš jį užklupsiu kada nors namie. | Pakriaušėje audra užklupo. Per tą mišką jam reikėjo eiti, o čia jį naktis užklupo. Anūkėlis savo klausimu ją taip staiga užklupo, jog nežinojo net kas jam atsakyti. Gal ji ir negalėjo kitaip atsakyti, taip staiga užklupta? Išsivysčiusioji kova Indijos buržuaziją užklupo iš nežinių. Bloga žinia visados iš pasalų žmogų užklumpa. Būk ramus, kai bėda užklumpa, būk ramus, ir kai laimė ištinka.

2. užpulti: Užklùpk gerai, mažu ir pasisakys. Jis neturėjo tiesos užklupti taip ant gyventojų. Žmonės mane užklupo, užpuolė. Vanagas, užklupęs ant zuikučio, gyvą jį lesė.
pietùs užklùpti (nuo ko) gauti mušti: Užklùpsi nu munęs pietùs, pakliūsi man į nagą!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>klùpti, </b>klum̃pa (-sta), -o. <br/>1. <span class="explanation">linkti stačiai, kumpti; įlūžti: </span> Nedašutinti ratlankiai lenkiant klum̃pa, genda. Labai netikusiai pavažos linksta, klum̃pa. Šitų javų trumpesnis šiaudas, bet neklumpa. <br/>2. <span class="explanation">pulti ant kelių; kniubti: </span> Klupo žirgas ant kojelių, puolė berno kepurėlė. Arklys klum̃pa bėgdamas. Klumpa mano žirgelis dėl neviernų žodelių. Arklys klùpo ant visų keturių kojų ir krito negyvas. Nuo dvaro jojau, žirgelis klupo. Kano kas yr arkliui? Kaip tik važiuoji, teip ir klum̃pa an kojų. Šaukė uždususi ir klupdama puolė ugnies kurti. Klupsma į kelius bulvių kasti. Aš klumpù ir einu [sena būdama], o anas guli. Eini ir klumpi. Iš silpnumo klumpù eidamas par slenksnį ir virstu. Jis eina, žmogus, klùpdamas virsdamas <span class="explanation"> (kiek tik gali) </span>. Klupo mano mergužėlė tarp dviejų brolelių. O kad atėjo iki takui Chidono, jog ištiesė Uza ranką savo paturėt skrynią, jaučiai nes klupo. Linksta liemeningi ąžuolai, klumpa po jų kojom vaitodamos pušys. Ir šimtą duotas, (arklys) klumpa. <br/>3. <span class="explanation">daryti klaidą, apsirikti: </span> Drąsina nusivylusius, stiprina klupusius kovoje. Jie klumpa kiekviename žingsnyje. Visuose daiktuose klumpu ir visados ieškau niekų. <br/>4. <span class="explanation">kalbant rikti, užsikirsti: </span> Ir kalba narsiai, neklumpa! Klùpdamas kalba, kurs nekalba ryškiai. Neklumpančios buvo kalbos žmogus. Per mėnesio laiką aš tiek pramokau jų kalbos, jog neklupdamas galėjau atsakinėti į daugumą karaliaus klausimų. <br/>5. <span class="explanation">klimpti, smukti: </span> Tokia minkšta bala, kad karvės nemona ganyti, ba labai klum̃pa. Kur pelkikėje, gyvolio kojos klumpa mažne aukšt kelių. <br/>6. <span class="explanation">žūti, dingti: </span> Ir jo tę daug klùpo pinigų. Kalba žmonės, kad ir klebono daug aukso klùpo bankoj. Ir mano žiedas par jį klùpo. Jam paskolinai, tai jau skaityk (= manyk), kad klùpo. <br/>7. <span class="explanation">staiga imti ką daryti, pulti: </span> Nu, jis klupęs prašyti to šunies, kad jam tą lapę sugautų. Po pietų kad klupsim, kap matai rugius suvešim. <br/>8. <span class="explanation">pulti: </span> Kryžiuočiai vėl į mūšį grįžo, lietuvius paviję, ir ant lenkų klupo. <br/>9. <span class="explanation">versti ką daryti, užsipulti: </span> Į gyvenvietes dar neklum̃pa. <br/><b> liežùvis klum̃pa</b> <span class="explanation">nesiseka kalbėti: </span> Jau mano klum̃pa liežùvis <span class="explanation"> (pasigėriau) </span>. Liežùvis klum̃pa, kad nesumeiga kalbos, be nuosaikos. Vaitas draugiškai kumščiavo į pašonę tai vienam, tai kitam ir klumpančiu liežuviu vogrojo nusikvatodamas. Kalbą pamiršau per kelerius metus nekalbėjęs – klups liežuvis. <br/><b>antklùpti</b>. <span class="explanation">užklupti: </span> </span> Antklupti ką negero beveikant. <br/><b>apklùpti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek suklupti, palinkti: </span> Apklùpusios avižos – prastos būs pjauti. <br/>2. <span class="explanation">apšlubti: </span> Kano kol <span class="explanation"> (kažin kodėl) </span> arklys ant vienos kojos apklùpo. Jei gruode važinėsi nekaustytu arkliu, tai pamatysi, kad galės apklùpti. <br/>3. <span class="explanation">pradėti negaluoti: </span> Jau mano vyras su sveikata apklùpo. Kap apklùpo vyras su sveikata, tai ir pradėjau varguoti. <br/>4. <span class="explanation">užklupti: </span> </span> Priešai norėjo staiga mus apklupti. <br/><b>įklùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įlinkti stačiai; įlūžti: </span> Įklùpęs lankas greičiau lūžta. <br/>2. <span class="explanation">įgriūti kur suklupus: </span> Įklupo į griovį, pluplumpt. <br/><b>išklùpti</b>. <span class="explanation">išlinkti, išgulti klumpant: </span> Rugiai jau net išklùpę. Be zuperio [javai] išklupsta, išdryksta: netvirtas šiaudas. <br/><b>nuklùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nulinkti, išgulti klumpant: </span> Aš pasižiūriu – tie miežiai nuklùpę, varpos nulinkę prie žemės. <br/>2. <span class="explanation">netekti sveikatos, nusilpti: </span> Suvisu aš nuklupaũ, čyst nepagaliu. Regėjau jį, jis jau visai nuklùpęs <span class="explanation"> (nusenęs) </span>. Kap suvisu nuklupsi nuo sveikatos, tai kas bus? Nuklupaũ su sveikata, nieko negaliu darbuit. <br/><b>paklùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek įklupti (lenkiant), įlinkti; įsiduobti: </span> Gerai laiko lankas, kad ir paklùpęs. Ans vanduo, kursai atneša prakeikimą, įeis jon ir aptins žyvatas jos, ir slėpsnys jos paklups. <br/>2. <span class="explanation">kiek suklupti, kluptelėti: </span> Važiavo nuo kalno, arklys paklùpo ir nulūžo koją. Jeigu eidamas paklumpi, apie tave panos šneka. Paklupo jis beeidamas ir išvirto. Iš netyčių paklupo ir parpuolė ing vandenį. <br/>3. <span class="explanation">suklysti, nusidėti: </span> Paklupusį ant gero kelio atves. Obuolį sukrimtęs, amžinai paklupo. Teipo ir žmogus pigiai gal paklupti, nusidėti, susigriešyti. To tiektai veizdėkime, idant širdyje nepakluptumbim. <br/>4. <span class="explanation">turėti nuostolį, nelaimę: </span> Mes buvom paklupę su galvijais. Su itom ligom tai čystai paklùpom šiuosmet. <br/><b>parklùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsiklaupti: </span> </span> Kalba maldas, suka rožančių ir, parklupęs troboj, bučiuoja žemę. Parklupo prieš jąją ant klupsčių. <br/>2. <span class="explanation">suklupti, pargriūti klumpant: </span> Ten mano žirgelis ant vienos kojos parklupo. Jis beeidamas parklùpo užkliudęs koją už akmens. Bet staiga į rūsį parklupdamas ir uždusęs įvirto pasiuntinys. Arklys ant keturių parklum̃pa, o žmogus ant dviejų neparklùps. <br/>3. <span class="explanation">suklysti, paslysti, suklupti morališkai: </span> Kad turtingasis parklupti nor, tai jo prieteliai jį attiesia, kad vargdienis parklumpa, tai ir jo prieteliai, jį palaiką, parstum. <br/><b>priklùpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">priklaupti: </span> Šypsos ir mama, kuri čia tūpčioja prieš veidrodį, čia priklupusi tėtei batą padeda užmaut. <br/>2. <span class="explanation">pripulti klumpant: </span> Moteriškė bėgo priklupdama prie žemės. <br/>3. <span class="explanation">netekti jėgų, palūžti senatvėje: </span> Kad aš i ilgai da galėsiu, vis tiek ateis laikas – priklùpsiu. <br/>4. <span class="explanation">prisisukti, susibičiuliauti: </span> Jei nori, gali ir prie Stasės priklupti, nepavydėsiu. <br/><b>suklùpti</b><br/>1. <span class="explanation">sulinkti stačiu kampu: </span> Lenkiau lenkiau pavažą, ir suklùpo. Lankelis dviejose vietose suklupęs. Avižos po lietaus suklùpę. Šiemet bloga bus rugiai pjauti – suklùpę, sušniukę. Kas yr, kad šįmet miežiai suklùpę, išklupę <span class="explanation"> (išlinkę, išsivartę) </span>. <br/>2. <span class="explanation">atsiklaupti: </span> </span> Teliukienė ravi, suklupusi į kelius. Piršlio balsą išgirdusi, ant rūtelių suklupusi: – Jūs, rūtelės garbinėlės, ar padėsit vargt vargelį? <br/>3. <span class="explanation">suklaupti (keliems, daugeliui): </span> Visi suklupo ant kelių ir meldės. Suklupę visi meldžias. Visos trys suklumpa poterių kalbėti. Rado visus tų namų žmones suklupusius. <br/>4. <span class="explanation">kluptelėti, parpulti klumpant: </span> Arkliai slydo ir suklùpo. Suklupo ir ant nosies sukniubo. Bėgo bėgo, lig suklupo. Kad atjojo pas vartelių, kumelė suklupo. Nešerti arkliai ir be Liepojaus, kieme suklups. Suminklupo ristus žirgas, subyrėjo aukso kvietkos. Kad būt šuo nesuklupęs, būt kiškį pagavęs. Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa. Arklys an keturių kojų suklum̃pa, o žmogui an vieno liežuvio nėr dyvo. Nuvargęs tai ir ant šiaudo suklumpa. Daugiau lupo, kai suklupo. <br/><b>sukluptinaĩ</b>. <span class="explanation">suklupdamas, klupiniais: </span> Arklys bėgąs zoveda sukluptinai. <br/>5. <span class="explanation">suklysti, surikti, nepadaryti ko: </span> Ne bėda, jei čia rasis klaidų: kartą kitą suklupsi, o po to ir įprasi laisvai žingsniuoti. Viens ėmė ir suklùpo <span class="explanation"> (susipainiojo) </span> liudydamas. Vėl suklupo bekalbėdamas bailusis Samsonas. Liežuvis suklumpa <span class="explanation"> (pasakoma tai, ko nereikia) </span>. Suklupaũ <span class="explanation"> (nepasisekė), </span> nesugavau akmenuko. <br/>6. <span class="explanation">kalbant surikti, užsikirsti: </span> Kad ir toks mokytas, o skaitydamas suklùpo. <br/>7. <span class="explanation">palūžti, neištverti iki galo; paslysti morališkai: </span> Jums garbė, kad nesuklupot, laikėt kardą saujoj. Tikėk, žmogeli, kad tas, kurs nesuklumpa, niekuomet ir pakilti negali. <br/>8. <span class="explanation">užsipulti: </span> Ant jos visi suklupę <span class="explanation"> (ėmę klausinėti): </span> kame yr, kame yr, o ta apie nieką nežino. | Suklùpo mane, kad neleist, ir turėjau liktis. <br/>9. <span class="explanation">visiems subėgti, supulti: </span> Suklùpo visi – gal pagavo [žuvų]. <br/>10. <span class="explanation">sugrubti: </span> Rankos nuo šalčio suklùpo. Mėtykis mėtykis, Jonuk, sniegu, pamatysi, kad tau nagai suklùps! Draugai laukia, suklupusiomis rankomis pirštines taisinėdami. <br/><b>užklùpti</b><br/>1. <span class="explanation">netikėtai užtikti, rasti ką kur: </span> Užklùpo piemenį agurkus raunant darže. Rods tiesa, mane varts <span class="explanation"> (miško sargas) </span> daugsyk užklùpo bedirbant. Žmogus yra suimtinas kaip užkluptas bedarąs nusikaltimą. Tegu niekas negalvoja, jog Tarybų valstybės priešai galės mus užklupti nepasiruošusius. Vis viena aš jį užklupsiu kada nors namie. | Pakriaušėje audra užklupo. Per tą mišką jam reikėjo eiti, o čia jį naktis užklupo. Anūkėlis savo klausimu ją taip staiga užklupo, jog nežinojo net kas jam atsakyti. Gal ji ir negalėjo kitaip atsakyti, taip staiga užklupta? Išsivysčiusioji kova Indijos buržuaziją užklupo iš nežinių. Bloga žinia visados iš pasalų žmogų užklumpa. Būk ramus, kai bėda užklumpa, būk ramus, ir kai laimė ištinka. <br/>2. <span class="explanation">užpulti: </span> Užklùpk gerai, mažu ir pasisakys. Jis neturėjo tiesos užklupti taip ant gyventojų. Žmonės mane užklupo, užpuolė. Vanagas, užklupęs ant zuikučio, gyvą jį lesė. <br/><b> pietùs užklùpti</b> (nuo ko) <span class="explanation">gauti mušti: </span> Užklùpsi nu munęs pietùs, pakliūsi man į nagą!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.