klydinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. vaikščioti nerandant kelio, klaidžioti: Septynerius metus klydinėjo toje girioje. Ilgai klydinė́jęs privažiavo pas tą karčemą. Nežino kur nusiblokšti, nežino ką pradėti, klydinėja po tamsą. Jis klydinė́jo šen, jis klydinė́jo ten, ale tikrąjį taką nesurado. Tris dienas ir tris naktis ta bėdulėlė plantožėj aplinkui klydinėjusi. O aš kaip paukštelė klydinė́ju viena. Kad man būt pasakę, galgi būt reikę tiek klydinė́t?
2. vaikščioti, bastytis, klajoti: Jei ant lytaus (jei lis), vištos vakarą klydinė́ [ja] (ilgai neina tūpti) . Šisai gintaras tris tūkstančius metų svetur klydinėjęs. Mėlyname danguje klydinėjo nedideli balti debesėliai. Ūkanos ir drėgmė klydinėjo ežiomis ir keliais. | Jos putliose, mergiškose lūpose klydinėjo sumišimo šypsena. | Jis klydinėjo žvilgsniu po karaliaus kambarį. Jis klydinėjančiom akim žvelgė kažkur į erdvę.
išklydinė́ti. daug klaidžioti, visur išklaidžioti: Ne grybų šiemet metai: visą mišką išklydinėjęs, tai porą lepšių randi.
nuklydinė́ti. nuklysti.
paklydinė́ti.
1. kiek paklaidžioti nerandant kelio: Da būč ilgai paklydinė́jus, jėg žmogaus nesusitikus. Dabar su sveiku skaitytoju paklydinėsime lietuvių „mahabharate“ – d-ro Basanavičiaus apskelbtose pasakose.
2. pavaikščioti, pasibastyti: Nėr kas veikia, eisiu ar miškan paklydinė́t.
parklydinė́ti. pareiti klydinėjant.
pérklydinėti. kurią nors vietą ištisai išklaidžioti.
priklydinė́ti. daug priklaidžioti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.