x
klykénti, -ẽna, -ẽno.
1. klykčioti: Da, girdis, klykẽna jaunimas. Barbutė klykendama šoko ant sėdynės.
2. taisytis rėkti, kuksėti: Vaikas tuoj pradės rėkti, jau klykẽna.
išklykénti. išeiti klykenant: Išklykẽno vaikai iš pirkios.
nuklykénti. nueiti klykenant: Mergos nuklykẽno per mišką.
praklykénti. praleisti kurį laiką klykenant: Visą dieną juokais praklykẽnom.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.