.
klỹnyti, -ija, -ijo (klinić).
1. kalti pleištu, pleišyti: Su klynu klỹnyk kotą kirvio, ir nesmuks.
2. barti, mušti: Kur nėra santaikos, ten klỹnija kits kitą dažnai.
įsiklỹnyti įsisprausti, įsiterpti: Kad įsiklỹnijo šuva po klėčia tarp akmenų, led ištraukėm. Žmogutis su tuo žiravimu įsiklỹnijo (įkliuvo) .
išklỹnyti.
1. išvaryti iš kur, išstumti: Jie kap regi išklỹnijo iš savo tarpo tuos bernus, kurie norėjo muštis.
2. švariai išmazgoti: Kol išklynijau stalą ir suolus, tai net iškaitau.
paklỹnyti. pleištu sutvirtinti, papleištuoti, papleišyti: Paklynyk dalgę, kad nejudėtų.
priklỹnyti. pridirbti sunkiai: Nei tu čia būtum daugiau nepriklỹnijęs.
užklỹnyti
1. užpleištuoti, užpleišyti: Užklỹnyk kirvį, kad daugiau nesmuktų.
2. užkalti: Kam taip labai užklynijai, nebegaliu nei ištraukti.
3. užsikimšti: Visi grioviai nuo sniego užsiklỹnijo.
4. įstrigti: Vežimas užsiklynijo – nė arkliai nepaveža.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.