knapinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. einant knapsėti, klupinėti, vaikščioti knapsint, kojomis užkliūvant už ko; slampinėti, krapinėti: Jis pavargo, ėjo knapinėdamas, verkšleno. Eik gerai, neknapinė́k, kad neišmestum puodynės. | Arklys ariant knapinė́ [ja] ėsti (linkčioja stvarstydamas žolę) . | Lokys išsižiojęs knapinėja, užsimerkęs bitinėja. Girtuoklis knapinėja ir griūva, virsta iš tramvajaus. Knapinė́ja, žiūri – nieko nėra. | Dūsauja, susiėmęs galvą, knapinėja po kambarį. Kur knapinė́ji kai koks knapas! Ko ten knapinėji patamsy?! Dar sugriūsi kur.
2. pamažu kirsti, kapoti: Vaikel, ką čia knapinė́ji?
3. su snapu knapojant lesinėti: Žąsys knapinėjo kur gardesnė žolelė.
išknapinė́ti. išlandžioti, išgrabalioti: Visus pasuolius išknapinė́jau – kirvis kaip sudegt sudegė.
nuknapinė́ti. pamažu knapojant, knibinėjant ką padaryti: Kasdien kai knapinėjam, ir nuknapinė́jom (nuravėjome) tokį daržą.
užsiknapinė́ti nuvargti, nusikankinti ilgai knapinėjant, ieškant ko: Suieškok tetei kepurę – jis užsiknapinės beieškodamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.