.
knapsóti, knãpso (knàpso), -ójo.
1. būti kur nieko neveikiant, knabsoti, knopsoti, snopsoti, žiopsoti, vėpsoti: Siuvėjas knapso pačioje pirkios kertėje. Perdien prie jam knãpso. Ateis, būdavo, ir knàpso visą dieną. Nueis ūlyčion ir knãpso be darbo. Nu, ko knapsai, ko lauki – darbo neregi? Visi kalba, o jis už stalo knàpso. Ir jis čia knàpso – vis tiek nieko negausi. Kelkis, marti, nemiegok, atsikėlus neknapsok! | Karvės knãpso ant pliko lauko. Bėrukas atsistojęs prie medžių ir knapso. | Vaikai, eikit namo neknapsóję! Kam tu knapsai pristojęs, kai kitas dirba?! Neknapsók užkišęs nosį, kur vyresni šnekas! Ko čia knapsai (žiūri) lyg darbo neturėdamas? Neknapsók į veidrodį! | Juozapas ant knygos knapso (neatsitraukdamas nuo knygos skaito) . Kai užtiko tas knygas, tai ir knapso. | Ant to šnapso visi knàpso (visi jo nori) . Iki palaukės dar knapsojo trejetas aplūžusių trobelių.
2. sėdėti galvą nuleidus, knapsint, snūduriuojant; snausti: Knàpso, snaudžia – eitum verčiau gulti. Eikiam gulti. Ko čia beknàpsom?
išknapsóti. išbūti kur kiek laiko be darbo, be reikalo: Nuėjo ir išknapsójo iki vakaro.
paknapsóti.
1. pabūti nieko neveikiant: Taip malonu štai paknapsoti vienam ramiai prieš besikūrenančią krosnį.
2. pasnausti: Nueina ans į susirinkimą, paknãpso, i viskas.
praknapsóti. pražiopsoti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.