x
knarksóti, knar̃kso, -ójo.
1. būti nieko neveikiant: Koks te jo darbas – atsisėdęs gryčioj ir knar̃kso. Nueina ir knarkso visą dieną, lyg darbo neturėdamas. Eik greičiau dirbt neknarksojęs! Tėvai šnekasi, o vaikai visą laiką knar̃kso. be reikalo kur žiūrėti, smaksoti: Gertrūda darbo nemokėjo, kasdien pasijusdavo į veidrodį beknarksant.
2. sėdėti, būti kur apsnūdusiam, snausti: Eik miegot, ko čia knarksaĩ! Kurkinas prilesė prilesė ir dabar knar̃kso.
išknarksóti. išbūti kurį laiką knarksant: Ateina ir išknar̃kso visą vakarą vyrai aplink stalą susėdę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.