knárplioti, -ioja, -iojo.
1. taisyti, narplioti ką sutaršytą (siūlus, virves ir pan): Ką čia knárplioji – tik gadini siūlus! Mesk knárpliojus šitą matką. Knárpliok mazgus, gal ir pasiseks atknarplioti. Knárpliojau knárpliojau siūlus, net akys atšipo.
2. pinti, narstyti, raizgyti: Tinklą knárplioja. Menkai tu knárplioji vyžus.
apknárplioti. apraizgyti: Numirė senis, boba audeklo neturėjo, tai siūlais apknárpliojo.
atknárplioti. atraišioti, atraizgyti: Kad geras, atknárpliok šituos siūlus. Atknárpliok šlapio botago žižę.
įknárplioti. įpinti, įpainioti. . Inknarpliojo sukčiai žmogų – kaip ir kilpõs.
išknárplioti. ištaisyti, išmazgyti ką suraizgytą: Išknárpliok man siūlus. Daviau daviau pervakar ir vis negaliu išknárplioti.
suknárplioti. supainioti, suraizgyti, sutaršyti: Kas siūlus suknárpliojo? Suknárpliotus siūlus sudeginau.
užknárplioti.
1. užpainioti: Kas man siūlą ažknárpliojot?
2. užrišti: Gerai užknárpliok maišą, kad neatsirištų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.