išknėbčioti

knė́bčioti, -ioja, -iojo, knėbčióti, -iója, -iójo

1. po truputį, nenorom valgant, lesant knibinėti, knaisioti: Ką paduodi valgyt, tai tik knė́bčioja ir niekad žmoniškai nepavalgo. Ką tu čia knė́bčioji, žmoniškai valgyk! Knė́bčios po kruopelį, žlioburs kaip ne savo dantimis. Užteks tau knėbčiot! | Koks ten tos vištos lesimas – knė́bčio [ja] kai ne su savo snapu.

2. pešioti, gnaibyti: Vaikai, ko jūs tą mažiuką knė́bčiojat?!
išknė́bčioti. išlesinėti: Vištos visą duoną išknė́bčiojo.
paknė́bčioti. po truputį, nenorom kiek suvalgyti, paknaibyti: Koks čia jo valgymas – paknė́bčiojo biškį ir padėjo. Sirgdamas vaikas mažai ką valgo, tik paknė́bčioja, ir gana. Paknėbčiojo kaip viščiukas sausos duonos. Paknėbčiójo, pasunkstė, bet neišvalgė nė pusės. Paknėbčiojęs pietų tarė: – Na, Petrusėle, valgyk dabar!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>knė́bčioti, </b>-ioja, -iojo, knėbčióti, -iója, -iójo<br/>1. <span class="explanation">po truputį, nenorom valgant, lesant knibinėti, knaisioti: </span> Ką paduodi valgyt, tai tik knė́bčioja ir niekad žmoniškai nepavalgo. Ką tu čia knė́bčioji, žmoniškai valgyk! Knė́bčios po kruopelį, žlioburs kaip ne savo dantimis. Užteks tau knėbčiot! | Koks ten tos vištos lesimas – knė́bčio [ja] kai ne su savo snapu. <br/>2. <span class="explanation">pešioti, gnaibyti: </span> Vaikai, ko jūs tą mažiuką knė́bčiojat?! <br/><b>išknė́bčioti</b>. <span class="explanation">išlesinėti: </span> Vištos visą duoną išknė́bčiojo. <br/><b>paknė́bčioti</b>. <span class="explanation">po truputį, nenorom kiek suvalgyti, paknaibyti: </span> Koks čia jo valgymas – paknė́bčiojo biškį ir padėjo. Sirgdamas vaikas mažai ką valgo, tik paknė́bčioja, ir gana. Paknėbčiojo kaip viščiukas sausos duonos. Paknėbčiójo, pasunkstė, bet neišvalgė nė pusės. Paknėbčiojęs pietų tarė: – Na, Petrusėle, valgyk dabar!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.