knebénti, -ẽna, -ẽno.
1. knaibyti, lupinėti; krapštyti, rausti: Jis labai nevalgus: paduok mėsos, tai knebẽna knebẽna, kol pavalgo. Žąsis knebéna šiaudus par skylę iš daržinės. Gaspadorius kviečius pjauna, o velnias šaknis knebena, išknebenęs sukedena. Šios mintys nesiliovė jį kankinusios – knebeno jos vis labyn jo protą, širdį (nerimą, rūpestį kėlė) .
2. lesti, knapoti: Inpilk jom pelų, tegul knebẽna. Zylelė godžiai pradėjo knebenti mėsos gabaliuką, laikydama nagučiais. Užšoko višta ant stalo ir ėmė knebenti duoną iš viso kepalo. Višta knebẽna – lesa, knapoja. Tuo snapu jis viską dirba: krapšto, rausia, knebena.
3. šį tą dirbinėti, knibinėti: Knebénti yra lengvai dirbti. Bus kas iš tavo juostos: jau kelintą dieną knebeni, ir vis nieko neišeina. Vaikas beknebendamas dėžutę atidarė.
apknebénti. apknaibyti, aplupinėti. .
atknebénti.
1. atgnybti: Atknebénk duonos krislelį.
2. atrišti, atnarplioti: Stipriai surišau ir suveržiau mezgą, bet jis šiaip taip atknebeno. Knebeno knebeno višta mezgą ir atsiknebẽno (buvo pririšta ir pasileido) .
išknebénti.
1. išknaibyti, išlupinėti.
2. išlesti, iškapoti snapu: Paukščiai visus nukritusius obuolius išknebẽna.
nuknebénti. nulesti, nugnybti; nukapoti; nuknebinėti: Nuknebẽno žąsiukai žolelę nuo kiemo. | Tas pušeles nuriubino, nuknebẽno – kelmai vieni.
paknebénti.
1. kiek pagnaibyti, paknėbčioti: Nevalgė tos mėsos, paknebẽno kiek ir paliko. Aš daug saločių nevalgau, biškį paknebenu, ir viskas.
2. pakrapštinėti, paknibinėti: Truputį paknebeno – mašina ir vėl eina.
praknebénti. pralesti, praėsti; praknebinėti.
suknebénti. sulesti, sukapoti: Ateis antys ir suknebeñs obuolius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.