.
knèbti, knem̃ba, knẽbo.
1. klimpti, smegti: Pirštai knem̃ba (lenda) į mėsą, į tešlą, į sniegą, į molį.
2. stingti, stirti, grubti: Knem̃ba, suknebo rankos nuo šalčio.
3. tižti, glebti: Stirnus vyras neknem̃ba nė speigais, nė kaitroms.
atknèbti. atsileisti. Taip buvo suknebę nuo šalčio pirštai; dabar šiltai pabuvau, ir atknebo.
įknèbti
1. įpulti, įlįsti į ką klampų: Musė košėj įknẽbo. Inknebai kaip musia medun. Kaip pasverdėsiu – ir inknebau ligi alkūnių dumblan. Kad nebūtų buvęs girtas, nebūtų prie kūtės įknebęs. Girto einant į̃knebta veidu purvan ir uždusta. Kur tu čia dabar grėboji gurbe patamsy? Dar įknebsì.
2. įnikti, įsikneibti į kokį darbą: Vat vaikas inknebęs ir inknebęs knygon. Kai mūsų Antaniukas inknèbs kur, tai jau jo nenuvobysi. Kad įknebo valgyti, tai tol valgė, kol visa suvalgė.
išknèbti.
1. pasidaryti atgrubnagiui: Mūsų Antanas visiškum išknẽbo – vakar tokį gražų buteliuką subarstė.
išknẽbusiai. Kas gi dabar kaltas, kad išknẽbusiai (išknebusiomis rankomis) nešei ir palėjai.
2. iškristi, išpulti: Senė užmigo, ir išknebo vaikas iš rankų.
parknèbti. suklimpti, sulįsti: Rankos sniegan parknem̃ba.
suknèbti. sustirti, sustingti (nuo šalčio): Suknẽbo pirštai, nebegaliu kirvio išturėt. Vėjas toks šaltas pučia, net rankos suknẽbo. Suknebaũ visas. Imi suknẽbusiom rankom lygiai nesavom.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.