x
knéižioti, -ioja, -iojo. kneĩžioti
1. knaisioti, kapstyti, vartyti: Kiaulė knéižio [ja] (skirlio [ja],
kad nenoria ėsti) jovalą. Karvė prastą šieną knéižio [ja] (išknisa, ardo, neėda). Ko čia knéižioji, negali valgyti nu daikto! Jei nenori valgyti, eik šalin, o valgio munie neknéižiok! Na, ko čia kneĩžio [ja] ana, kad nenori – neėsk! Nekneĩžiok košės!
2. niekinti.
3. varginti.
išknéižioti. išknaisioti, iškapstyti, išrankioti: Nemoki valgyti – išknéižiojai košę. Kas dabar bevalgys?! Iškneižiojo gerūsius kąsnius. Vištos išknéižiojo daržus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.