x
knė́pčioti, -ioja, -iojo. knėbčioti:
1. Kad valgai, tai valgyk, ką čia knė́pčioji nenoroms!
2. Neknėpčiok vaiko!. Vaikai, liaukiatės, nesiknė́pčiokiat viens kitą! Ko knė́pčiojatės? Kai užsisuksiu su makaru, tai žinoste!
išknė́pčioti. išknėbčioti: Žvirbliai kanapes dar nepriejusias išknėpčiojo.
paknė́pčioti. paknėbčioti: Koks ten ėdimas – biškį paknė́pčiojo, ir viskas. Paknė́pčiojo paknė́pčiojo kaip viščiukas ir eina nu stalo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.