knẽžinti (-yti), -ina, -ino. daužyti, triuškinti, traiškyti: Knežino Pilypas galvas savo priešams didžiu kuoku. Ant turgaus apipuola, knẽžina tuos kiaušinius.
išknẽžinti. išdrabstyti, išpurtyti: Mėšlus dirvoje reikia gerai išknežinti, kad sugultų lygiu sluoksniu.
priknẽžinti.
1. pritraiškyti, primaigyti: Bičių kad priknẽžyta.
2. prikirkinti, prilamdyti: Vakar ir priknẽžino bernai tas mergaites.
suknẽžinti. sulaužyti, sudaužyti, sutriuškinti, sutraiškyti: Pasiutęs šuva labai gajus: visiškai jam galvą suknẽžino, o jis dėlto gyvas, ir gana. Teip viso nesudraskė, tik ką rankas abidvi suknẽžino. Toks šulas kai užgultų, tai ir kaulelius suknežintų. Pamačiau, kad suknežinta dešinės rankos plaštaka. Pirštus suknẽžino. Kaip virto medis, ir suknẽžino klėtį. Akmenys suknežino ratus. Kol nuvežiau tuos kiaušinius, tai pusę suknẽžinau. Vakar mačiau, kaip kalvis kūju sau pirštą susiknežino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.