iškniaukėti

kniaukė́ti, kniáuka, -ė́jo.

1. neaiškiai, per nosį kalbėti, knakėti: Kniaukė́s kniaukė́s – sakyk aiškiai, nėko negaliu suprasti!

2. skųstis, dejuoti: Kniáuka ir kniáuka ans visumet kaip kniauka koks.
iškniaukė́ti

1. išeiti kniaukant: Jau meistras iškniaukė́jo namo.

2. išsikapstyti iš ligos, pagyti: Drūtai sirgo, bet išsikniaukė́jo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kniaukė́ti, </b>kniáuka, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">neaiškiai, per nosį kalbėti, knakėti: </span> Kniaukė́s kniaukė́s – sakyk aiškiai, nėko negaliu suprasti! <br/>2. <span class="explanation">skųstis, dejuoti: </span> Kniáuka ir kniáuka ans visumet kaip kniauka koks. <br/><b>iškniaukė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">išeiti kniaukant: </span> Jau meistras iškniaukė́jo namo. <br/>2. <span class="explanation">išsikapstyti iš ligos, pagyti: </span> Drūtai sirgo, bet išsikniaukė́jo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.