kniẽbti, -ia, -ė
1. kneibti, gnybti, knaibyti: Ji tuoj ėmė kniebti, krapštyti, kaip tik begalėdama, plyšį. Lakišiai kniẽbia (by kanda) barzdą. Utis kniẽbia. | Mažas bulves kniẽbk (lupinėk).
2. valgyti, kabinti: O štai zuikys košę kniẽbia. Tas vaikas kniẽbia su pirštu sviestą. Žiūriu, ir jis kažką kamputy bekniebią̃s.
3. pakenčiamai skaudėti; gnybiamai, spaudžiamai skaudėti: Man galvą kniẽbia. Maniau, greit pereis, o kniẽbia ir kniẽbia tą užgautą vietą. Šalta, man rankas kniẽbia.
atkniẽbti, -ia, àtkniebė. atlaužti, atgnybti: Atkniẽbk truputį pyrago. Atkniebk ir man dalelę.
įkniẽbti, -ia, į̃kniebė. įsmeigti, įbesti: Žemė dabar įdžiūvus – su tokiu kastuvu maža ką teįkniẽbsi. Į̃kniebė žvilgsnį ir ėmė sekt.
iškniẽbti, -ia, ìškniebė. iškneibti, išgriežti, išrausti: Iškniẽbk bulvių akutes. Iškniẽbk anglį iš duonos. Kam tą duobutę čia ìškniebei? Perplėšę krūtinę, iškniebė širdį. Žiūri, bile tik iš kito iškniẽbt (gauti) .
prakniẽbti, -ia, pràkniebė. prakabinti, pragnybti: Radau pràkniebtą sviestą. Pràkniebiau (prakasiau) truputį žemę, ir pradėjo vanduo sruvęt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.