iškniesti

kniẽsti, -čia, -tė.

1. peršėti, niežėti, jausti dirginimą kurioje nors kūno dalyje, gižėti: Kniečia nosį – reikės čiaudėt. Kniẽčia kosulys, lyg adata bado, lyg niežti.

2. skverbtis: Garsas vis ryškėjo, knietėsi į širdį.

3. kelti nerimą, rūpėti, norėtis, ant širdies gulėti: Tik skaudus žmonių vargelis spaudžia sielą, širdį kniečia. Merginoms kniečia pasierzinti. Mano galvoje visą laiką knietė mintis, kas bus Valentinai sugrįžus. Juo daugiau jis klausėsi, juo stipriau knietė jį kalbėti apie save. Jam kniečia dirstelėti. Išliejau, kas knietė krūtinę. Jį kap kniestè kniẽčia ką pavogti. Man čia lyg ko valgyt kniẽčia. Jam kniestè kniẽčia pačiupt pinigai. Jiems atkeršyti man neknietė. Jam labai knietė tenai nueiti. Matyt, tau kniečia nueiti in veselią. Man kniẽčia, ką te anys daro. Man vis kniečia miestan nueit. Bernelį kniẽčia in mergelę nueit. Negaliu tylėt, kniẽčia pasakyt. Man vis kniẽčia, kad suvalgyti. Jam kniẽčia ir kniẽčia tie blynai. Tai dar̃ tau kniẽčia pažiūrėti, kas tam siuntiny yra. Vilką giria kniečia. Tau vis kniečia pačiupinėti. Nors senas esu, bet kniẽčia nueiti į vakaruškas. Man kniẽčia sužinot, kokia tavo merga. Tau gal kniečia šitas šautuvas pagadyt. Nekrapštyk laikrodžio – tau vis kniẽčia, nagai niežti. | Tave vis kniẽčia bloga daryt. Gal kas tau kniẽčia, kad tu nenusėdi namie. Mane lyg kas tai vis kniẽčia eiti namo. Jam knietėsi dar nors kartą dirstelti į savo paliekamus namelius.

4. silpnai skaudėti, mausti: Jau ir man pradėjo vieną dantį po truputį kniesti. Man dantį kniečia. Piršte pašino galas neištrauktas – kniẽsti pradėjo.
nagaĩ kniẽčia neramu, rūpi (ką padaryti): Kad jam vis mat nagaĩ kniẽčia. Tau visą laiką tenai nagaĩ kniẽtė.
iškniẽsti, -čia, ìšknietė. iškentėti, susiturėti: Sunku perdien iškniesti nerūkius. Nebeiškniečiu, kaip noriu miego.
nukniẽsti, -čia, nùknietė. susilaikyti, iškęsti ko nepadarius: Jis negali nukniẽsti nepažiūrėjęs, kur neduodi jam pamatyt. Jau sakiau, kad neliesk: a ot nenukniečia, ir gana. Kad tu tai ir nenuknietì nepačiupinėjęs! Kas jau įprato į kortas, tai sunku nukniesti negrojus. Sudaužiau liuiką, pabučiavau žemę ir sakau: Neberūkysiu! Bet kur tau žmogus nukniesi! Jis nenukniẽčia: ima ir pasako.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kniẽsti, </b>-čia, -tė. <br/>1. <span class="explanation">peršėti, niežėti, jausti dirginimą kurioje nors kūno dalyje, gižėti: </span> Kniečia nosį – reikės čiaudėt. Kniẽčia kosulys, lyg adata bado, lyg niežti. <br/>2. <span class="explanation">skverbtis: </span> Garsas vis ryškėjo, knietėsi į širdį. <br/>3. <span class="explanation">kelti nerimą, rūpėti, norėtis, ant širdies gulėti: </span> Tik skaudus žmonių vargelis spaudžia sielą, širdį kniečia. Merginoms kniečia pasierzinti. Mano galvoje visą laiką knietė mintis, kas bus Valentinai sugrįžus. Juo daugiau jis klausėsi, juo stipriau knietė jį kalbėti apie save. Jam kniečia dirstelėti. Išliejau, kas knietė krūtinę. Jį kap kniestè kniẽčia ką pavogti. Man čia lyg ko valgyt kniẽčia. Jam kniestè kniẽčia pačiupt pinigai. Jiems atkeršyti man neknietė. Jam labai knietė tenai nueiti. Matyt, tau kniečia nueiti in veselią. Man kniẽčia, ką te anys daro. Man vis kniečia miestan nueit. Bernelį kniẽčia in mergelę nueit. Negaliu tylėt, kniẽčia pasakyt. Man vis kniẽčia, kad suvalgyti. Jam kniẽčia ir kniẽčia tie blynai. Tai dar̃ tau kniẽčia pažiūrėti, kas tam siuntiny yra. Vilką giria kniečia. Tau vis kniečia pačiupinėti. Nors senas esu, bet kniẽčia nueiti į vakaruškas. Man kniẽčia sužinot, kokia tavo merga. Tau gal kniečia šitas šautuvas pagadyt. Nekrapštyk laikrodžio – tau vis kniẽčia, nagai niežti. | Tave vis kniẽčia bloga daryt. Gal kas tau kniẽčia, kad tu nenusėdi namie. Mane lyg kas tai vis kniẽčia eiti namo. Jam knietėsi dar nors kartą dirstelti į savo paliekamus namelius. <br/>4. <span class="explanation">silpnai skaudėti, mausti: </span> Jau ir man pradėjo vieną dantį po truputį kniesti. Man dantį kniečia. Piršte pašino galas neištrauktas – kniẽsti pradėjo. <br/><b> nagaĩ kniẽčia</b> <span class="explanation">neramu, rūpi (ką padaryti): </span> Kad jam vis mat nagaĩ kniẽčia. Tau visą laiką tenai nagaĩ kniẽtė. <br/><b>iškniẽsti, </b>-čia, ìšknietė. <span class="explanation">iškentėti, susiturėti: </span> Sunku perdien iškniesti nerūkius. Nebeiškniečiu, kaip noriu miego. <br/><b>nukniẽsti, </b>-čia, nùknietė. <span class="explanation">susilaikyti, iškęsti ko nepadarius: </span> Jis negali nukniẽsti nepažiūrėjęs, kur neduodi jam pamatyt. Jau sakiau, kad neliesk: a ot nenukniečia, ir gana. Kad tu tai ir nenuknietì nepačiupinėjęs! Kas jau įprato į kortas, tai sunku nukniesti negrojus. Sudaužiau liuiką, pabučiavau žemę ir sakau: Neberūkysiu! Bet kur tau žmogus nukniesi! Jis nenukniẽčia: ima ir pasako.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.