knìrkinti, -ina, -ino
1. knirkti: Tėvai, neknìrkink be reikalo vaiko! Ką tu čia knìrkini tuos mažėlius – būk nors tu didesnis! Užgulęs tik knirkina vaikus. Šiąnakt kad pradėjo viščiukus knirkinti – ar šeškus. Kam tu tą vaiką taip knìrkini?! Kas te knìrkina viščiukus? Katė knìrkina žiurkę. | Pasiims, būdavo, savo smuiką knir, knir, knir ir knìrkins visą vakarą. [Motina] su vaiku knìrkinasi, kol jį užmigdžia.
2. juokaujant erzinti, kibinti: Jodinėdavo, būdavo, po laukus kaip patrakę, mergas po salionus knirkins. Jis mergom knìrkint tėra zdatnas. Susirinko pusbernių ir knìrkina mergas. Bernai mergaites knìrkina. Sulipė ant pečiaus ir knìrkinasi.
išknìrkinti. išerzinti, iškibinti knirkinant: Kas tave taip išknìrkino.
nuknìrkinti. nuvirkdyti: Baisus čia daiktas, kad nuknirkino… Ne tave pirmutinę.
paknìrkinti. kiek knirkinti.
priknìrkinti. daug, iki valios knirkinti: Priknirkino, priniurkdė jis ją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.