kniū́boti, -o (-oja), -ojo. kniūbóti, -ója, -ójo
1. būti pasikniaubusiam, apsikniaubusiam: Bažnyčio [je] kniū́bo jijė apsikniaubusi. Kniū́bo pasirėmęs ant rankų. Senė kniūbojo, abiem rankom galvą suspaudusi. Kniūbója ant stalo ažsimislijęs. Užsikniaubęs ant stalo kniū́bau (rymau). Parvirto, sukniužo ir kniū́bo jis.
2. būti nulinkusiam, nukniubusiam: Rugių varpos kniū́bo.
iškniū́boti. kurį laiką kniūboti: Visa diena iškniūbót tai reikia turėt až ką.
pakniū́boti. pabūti kiek kniūbojant: Kad šit pakniūbótum perdien, tai nereikt šaipyties. Eik gult, rytoj pakniū́bosi.
prakniū́boti. praleisti laiką kniūbojant: Baisiai dantį sopėjo, tai taip ir prakniū́bojau užustalėj negulęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.