x
kniū̃rinti, -ina, -ino
1. eiti nuleidus akis, nusiminus; verkšlenant iš paskos sekioti: Nosį nudūręs, akis nuleidęs kniū̃rina jis.
2. krapštytis, pamažu dirbinėti, knyburiuoti: Ką ten tep ilgai kniū̃rini?
3. ieškoti: Eik pažiūrėk, ko jis tę kniū̃rina.
įkniū̃rinti. įspūdinti, įdūlinti vidun: Nosį nudūręs, akis nuleidęs įkniū̃rino pirkion.
iškniū̃rinti. išeiti nusiminusiam: Ir štai mudu iškniū̃rinova, iš lėto žengdami keliu. Kur jis iškniū̃rino verkdamas?
parkniū̃rinti. pareiti kniūrinant: Jau parkniūrino [girtas vyras] iš Leipalingio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.