knýboti, -oja (-o), -ojo, knỹboti. knybóti, -ója, -ójo
1. būti užsikniaubusiam, užsigulusiam, palinkusiam ant ko: Nuo ryto kai atsisėdo, tai iki šiol dar vis knýbo ant knygos. Teip iš vieno knýbot prie tų knygų nesveika. Raginu ką, užgulu, kniūbsau, knybau, rogsau.
2. dirbti ką įsitempus, su dėmesiu: Ilgai negaliu knýbot rankas pakėlusi, dėl to ir nebįveru siūlo. Knygose knýboja ir knýboja.
3. pamažu kokį smulkų darbą dirbti, knibinėti: Mergiščios eina ką knýboti, megzti. Žmogus papratęs dirbt, tai va kad tik knýbot. Žiūrėk, žmogelis ten jau tai duris knyboja, tai kokį mažmožį tašo. Ana knybója (siuva). Jis niekados nebūna be darbo, kad ne ką, tai nors šį tą knýboja. Jis kad ką pradės dirbti, tai snudi budi, snudi budi – knýboja knýboja, gniūsija gniūsija. Koks ten jų tas darbas, by tik knybojas.
išknýboti. išknỹboti.
1. išbūti kiek laiko ką knybojant: Ji prie vieno uždavinio išknýbodavo po tris valandas.
2. išnarplioti: Ana knýbojo, kol išknýbojo (išpainiojo, ištaisė) siūlus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.