knỹkti, -ia (-sta), -ė (-o).
1. kvykti, žviegti: Paršas knỹkia. Gal koks paršelis peršalęs teko nusipirkt – knykia ir knykia kelinta diena. Tie kiauliūkščiai knykia knykia, nei anys ryja, nei auga. Kiaulės, kai nori ėst, tai knỹkia ir knỹkia. Tas paršiukas dvės: neėda nieko, o tik knykia ir knykia.
2. verkti: Vaikas knỹkia. Ką tu tep knykì kap žiemakentis?! Vaikas nieko nevalgė, tik visą laiką knỹkė.
3. zaunyti: Vis knykia ir knykia, kad eičiau darban.
4. dvėsti, geibti: Kiaulis pridaužtas baigia knỹkt.
išknỹkti, -ia, ìšknykė. kurį laiką ištisai knykti: Neužmigau, pernakt vaikas ìšknykė.
nuknỹkti, -ia, nùknykė (-o). nunykti, numirti: Jau Galinio moma nuknỹko.
suknỹkti, -ia, sùknykė. sukvykti: Pirmą kartą lyg kačiukas suknykė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.