kočė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. kočioti 1: Nekočėti marškiniai. Moterys drabužius kočė́ja. Atnešk baltinius, kočėsim.
2. barti, plūsti: Na, ir kočėjo jį vakar žmona.
3. vynioti: Kočėti numirėlį.
4. vartytis, raičiotis, voliotis: Tiej nuvirtę kočėjas iš juoko. Šitan pieskynan kočė́jasi vaikai. Arklį musios appuolė, tai kočė́tis atsigulė.
iškočė́ti. iškočioti 1: Iškočėk man marškinius. Iškočė́k baltinius neplepėjus! Jau pasiūti, iškočėti, tik da nevilkėti. Ir užudavė šviežią darbelį … viduj marelių žlugtelį žlugti …, ant debesėlių išsikočėti.
káilį (skùdurus) iškočė́ti; . primušti.
nukočė́ti. nuristi, nuritinti, nuvolioti: Nuo to [suolelio velnias] jį teip jau ant aslos nukočėjo.
pasikočė́ti pasiritinėti, pasivolioti: Paskočėk, pasvoliok ir an daikto atsistok. O anys net pasikočė́ja juokdami.
sukočė́ti. sukočioti 1: Ar sukočė́jai mano marškinius? Sukočė́t rūbai reikia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.