iškolioti

.
kõlioti, -ioja, -iojo (kalać). kolióti, -iója, -iójo. plūsti, barti: Kolióji mane, ale be reikalo. Jis visados buvo toks piktas, visus koliodavo. Gaspadinė, pamačius savo mergas, sekančias paskui Rastelį ir avinėlį, koliodama jas puolė artyn, norėdama atitraukti. Mane kolioti esi pirmoji. Vagys vėl, galą nubildėję ir vėl išdrįsę, sugrįžo jį kõliodami, kad nerėkautų. O tas koliojo Izraelį. Jinai (jynai) pradėjo kõlioti (dergti, balazyti) girtuoklį. Piktai kalba ir kolioja švenčiausį vardą jo. Koliodami bylojo prieš jį. Tiektai tikruosius piemenis nepaliaudami kolioja. Ko judu čia taip negražiai koliojatės? Ak, tu – dar koliosies! Avò koks gudruolis, mano užstalėj sėdi ir kõliotis geidžia.
apkõlioti. apkolióti. kiek apiplūsti, apibarti.
atkõlioti. plūdimu atsakyti į kito plūdimą, plūdimu atsikeršyti: Ir kad jį kõliojo, notkõliojo. Tau ne bėda, kad jis koliojasi, bet tu neatsikoliok.
įkõlioti. sugebėti gerai plūsti: Įkolioja, įgrūmoja. Ir įkoliója gi moša savo marčią.
iškõlioti. iškolióti. išplūsti, išbarti: Taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko. Aš jį iškoliojau visokiais žodžiais. Palauk, aš jį, kap sueisiu, tai kap šunį iškoliosiu. Dėdė iškoliójo mane. Kas bus, tai bus, bet suėjęs kada nors iškõliosiu. O jei duosi, dėkavosim, jei neduosi, iškoliosim. O kartais jį ižkolioję ir ižbarę nuog savęs atatrėmėme.
iškoliotinai. Anydvi išsikõliojo.
pakõlioti. kiek plūsti. . Eskimų kalboje nėra žodžių, kurie būtų vartojami pasikolioti.
sukõlioti. smarkiai subarti: Sukõliojo sukõliojo visus. Žiūrėk, kad su tavim nesusikoliočiau.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kõlioti, </b>-ioja, -iojo (kalać). kolióti, -iója, -iójo. <span class="explanation">plūsti, barti: </span> Kolióji mane, ale be reikalo. Jis visados buvo toks piktas, visus koliodavo. Gaspadinė, pamačius savo mergas, sekančias paskui Rastelį ir avinėlį, koliodama jas puolė artyn, norėdama atitraukti. Mane kolioti esi pirmoji. Vagys vėl, galą nubildėję ir vėl išdrįsę, sugrįžo jį kõliodami, kad nerėkautų. O tas koliojo Izraelį. Jinai (jynai) pradėjo kõlioti (dergti, balazyti) girtuoklį. Piktai kalba ir kolioja švenčiausį vardą jo. Koliodami bylojo prieš jį. Tiektai tikruosius piemenis nepaliaudami kolioja. Ko judu čia taip negražiai koliojatės? Ak, tu – dar koliosies! Avò koks gudruolis, mano užstalėj sėdi ir kõliotis geidžia. <br/><b>apkõlioti</b>. apkolióti. <span class="explanation">kiek apiplūsti, apibarti. </span> <br/><b>atkõlioti</b>. <span class="explanation">plūdimu atsakyti į kito plūdimą, plūdimu atsikeršyti: </span> Ir kad jį kõliojo, notkõliojo. Tau ne bėda, kad jis koliojasi, bet tu neatsikoliok. <br/><b>įkõlioti</b>. <span class="explanation">sugebėti gerai plūsti: </span> Įkolioja, įgrūmoja. Ir įkoliója gi moša savo marčią. <br/><b>iškõlioti</b>. iškolióti. <span class="explanation">išplūsti, išbarti: </span> Taip iškoliojau, kad šunys kaukti suniko. Aš jį iškoliojau visokiais žodžiais. Palauk, aš jį, kap sueisiu, tai kap šunį iškoliosiu. Dėdė iškoliójo mane. Kas bus, tai bus, bet suėjęs kada nors iškõliosiu. O jei duosi, dėkavosim, jei neduosi, iškoliosim. O kartais jį ižkolioję ir ižbarę nuog savęs atatrėmėme. <br/><b>iškoliotinai</b>. Anydvi išsikõliojo. <br/><b>pakõlioti</b>. <span class="explanation">kiek plūsti. </span>. Eskimų kalboje nėra žodžių, kurie būtų vartojami pasikolioti. <br/><b>sukõlioti</b>. <span class="explanation">smarkiai subarti: </span> Sukõliojo sukõliojo visus. Žiūrėk, kad su tavim nesusikoliočiau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.