iškorėti

.
korė́ti, -ė́ja (kõri), -ė́jo. kórėti, -ėja, -ėjo

1. koryti: Pyragas nuo gerų mielių, duona gerai iškilusi korė́ [ja] kaip korys bičių. Matyt, pyragai gerai korė́ja, net per viršų bėga. Sniegs saulė [je] kórė [ja]. Tyžta sniegas, korėja upėse ledas. Užuovėjoje sniegas purpsta ir korėja. Saulelė šilčiau šildo, pakėžęs jau sniegas korėjasi.

2. siūti korius. Bitys linksmai ima korė́ti ir tuo prakorė̃s (pridirbs korių).
iškorė́ti.

1. iškoryti: Duona iškorė́jusi, išsikėlusi, aukšta. Pyragas iškorė́jęs, t. y. skylėtas. Iškorė́jęs, gražus pyragas. Būs pavasaris, sniegas visai iškorė́jęs. Visas ledas jau iškorė́jęs. Kaulas visai iškorėjęs, sutrešęs. Paprasta iškorėjusi prausiama kempė – gleivėtų gyvulėlių palaikai. | Veidas buvo iškorėjęs raupais (nelygus nuo raupų) . To ąžuolo stuobrys turbūt iškorė́jo (sudūlėjo, išpendėjo) . Anos iškepti pyragai visumet yr iškilę, išsikorėję, malonu ir paveizėt. Pašildė kaitresnė saulutė, ir visas ledas išsikorė́jo. Medus susenęs išsikorė́ja.

2. išdžiūti, išsausėti: Jau turėsime vežti velėnas (durpes) namon – geriau neiškorė́s nėkumet. Dabar velėnos tokios iškorė́jusios, kad besulytų – į trupučius subyrėtų. Medžiai, velėnos par vasarą iškorėję. Padžiauti marškiniai iškórės.

3. sulysti, sumenkėti: Iškorėjęs iš ligos. Ne savęs pasinešt negali – iškorė́jęs visai. Viens rodė savo žilą galvą, kits opas, kits nu amžiaus iškorėjusį kūną.
prakorė́ti. prisiūti korių. Bitys prakorė́jo, t. y. naujų korių pasidarė.
sukorė́ti. iškorėti 1: Sniegas sukorė́jęs – jau pavasaris.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>korė́ti, </b>-ė́ja (kõri), -ė́jo. kórėti, -ėja, -ėjo<br/>1. koryti: Pyragas nuo gerų mielių, duona gerai iškilusi korė́ [ja] kaip korys bičių. Matyt, pyragai gerai korė́ja, net per viršų bėga. Sniegs saulė [je] kórė [ja]. Tyžta sniegas, korėja upėse ledas. Užuovėjoje sniegas purpsta ir korėja. Saulelė šilčiau šildo, pakėžęs jau sniegas korėjasi. <br/>2. <span class="explanation">siūti korius</span>. Bitys linksmai ima korė́ti ir tuo prakorė̃s (pridirbs korių). <br/><b>iškorė́ti</b>. <br/>1. iškoryti: Duona iškorė́jusi, išsikėlusi, aukšta. Pyragas iškorė́jęs, t. y. skylėtas. Iškorė́jęs, gražus pyragas. Būs pavasaris, sniegas visai iškorė́jęs. Visas ledas jau iškorė́jęs. Kaulas visai iškorėjęs, sutrešęs. Paprasta iškorėjusi prausiama kempė – gleivėtų gyvulėlių palaikai. | Veidas buvo iškorėjęs raupais <span class="explanation"> (nelygus nuo raupų) </span>. To ąžuolo stuobrys turbūt iškorė́jo <span class="explanation"> (sudūlėjo, išpendėjo) </span>. Anos iškepti pyragai visumet yr iškilę, išsikorėję, malonu ir paveizėt. Pašildė kaitresnė saulutė, ir visas ledas išsikorė́jo. Medus susenęs išsikorė́ja. <br/>2. <span class="explanation">išdžiūti, išsausėti: </span> Jau turėsime vežti velėnas <span class="explanation"> (durpes) </span> namon – geriau neiškorė́s nėkumet. Dabar velėnos tokios iškorė́jusios, kad besulytų – į trupučius subyrėtų. Medžiai, velėnos par vasarą iškorėję. Padžiauti marškiniai iškórės. <br/>3. <span class="explanation">sulysti, sumenkėti: </span> Iškorėjęs iš ligos. Ne savęs pasinešt negali – iškorė́jęs visai. Viens rodė savo žilą galvą, kits opas, kits nu amžiaus iškorėjusį kūną. <br/><b>prakorė́ti</b>. <span class="explanation">prisiūti korių</span>. Bitys prakorė́jo, t. y. naujų korių pasidarė. <br/><b>sukorė́ti</b>. iškorėti 1: Sniegas sukorė́jęs – jau pavasaris.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.