.
korinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, kõrinėti, -ėja, -ėjo. korinti: Tas slinkis geriau korinė́ [ja] pilvą įtraukęs, o pri darbo neita. Nepaslinkdams darbo dirbti, ans i korinė́ [ja] par dienas, kame gaudamas putros lašą. Aš korinė́ju kaip peršauta be mėsos. Parkoręs ir kõrinėja – labai sudžiūvęs, neėdęs, patrūkęs valkiojas. Ko korinė́ji kaip nu pačios mušti gavęs! Ir korinė́s kaip ponaitis be darbo.
iškorinė́ti. išvaikščioti kurį laiką perkarusiam, nesveikam: Iškorinė́jo perkaręs visą nedėlią.
nusikorinė́ti, nusikõrinėti. vaikščiojant pavargti, nusivaryti: Par dieną nusikorinė́ji žmogus. Nusikorinės karvė ganyklo [je],
t. y. apsivaikščios, pavargs.
pakorinė́ti. kiek pavaikščioti. Ans taip nusirgo, kad vos pakorinė́ [ja] po kambarį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.