.
koróti, -ója, -ójo (кapaць, karać)
1. bausti: Smerčiu koródavę laidoką. Jis manė, kad bus korótas. Nemikorok tavo rūstybėje. Jį … baisiai korojo. Nekoroki mane narse tavo. Korotinas. Už vieną dešimt korója.
korótinai.
2. vargti, kankintis: Korokis korokis čia, žmogus, o to gero kaip nėr, teip nėr.
atsikoróti atsikratyti, išsivaduoti: Aš tik džiauguos nu jų atsikorójęs.
iškoróti. primušti, išpliekti. .
nukoróti
1. nubausti: Jį palieka be pietų arba kiteip kaip smarkiai nukoroja. Jiem nebus dovanota, juos nukorõs. |
2. nuvargti, nusikankinti: Žmogus be razumo nusikoros kaip jautis, pajungtas į žagrę.
pakoróti. nubausti: Sūnų smerčiu pakoroti norėjo. Jį pakorojo už užmušimą tėvo. Dievas pakorójo. Dievo ugnele pakorotas (žaibo įtrenkimo padegtas) . O Dievas ant mano vargų ir rūpesčių pavyzdėjo bei tave pakorojo.
prikoróti. nubausti, primušti: Mūsų Petruką taip prikorójo, kad vos vos namo parėjo.
sukoróti
1. pakoroti: Dabar kaip žolelės šalčių sukorotos esame.
2. nuvarginti: Kožnas darbas sukoroja žmogų.
užkoróti. užplakti (rykštėmis). .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.