.
kõznyti, -ija, -ijo (кaзнить, kaźnić)
1. bausti, kankinti: Pons, sunkindamas darbais, išrasdamas visokius prenklius ir už tat imdamas paprakus, kõznija savo vergą. Viešpatie, ne narse tavo koznyk mane.
2. barti, graudenti: Kunigas aštriai koznija.
3. įkyriai prašyti: Atiduok jam pinigus – kõznija ir kõznija kasdien.
4. trinti, graužti: Balnas be mituko kõznija nugarą arklio.
5. gadinti: Nekoznyk man darbo.
iškõznyti. išbarti, išplūsti: Nedovanos jis tau, kad tu jį be reikalo iškoznijai.
nukõznyti.
1. nukamuoti, nuvaryti: Kur tu arklį taip nukoznijai, kad vieni kaulai? Ūkis nukõznytas. Na ir ans nusikoznijo, tus trobesius besigraudamas.
2. sužaloti, nutrinti, nugraužti: Jis nukoznijo pečius ir šonus arklio bevažiuojant. Po balnu padėk mituką, kad nenukoznytų arklį balnas.
pakõznyti. pabausti; pabarti: Kunigas užsimanė šitą draugystę papeikti ir dar žadėjęs nekurią sąnarę pakoznyti. Žmonės … pradest kits kitą kaltint ir niekinti, sūdyt ir pakoznyti.
sukõznyti. sugadinti: Maniau, kad pataisys, bet visai sukõznijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.