.
kragìnti, -ìna, -ìno. krãginti, -ina, -ino
1. versti, lošti atgal: Štyvai kragìna (į aukštą kela) galvą arklys ir atsikragìnęs gašiai bėga. | Kad aš tave kragìnsiu (stumsiu, versiu) į sieną, ir ištiši. Du kragu kragina, penki vilkai sėlina.
2. vežti, gabenti: Kur kraginì tą paršą?
3. tolti, nusigręžti: Jis kragìnas (atsitolina) nuo giminės.
atkragìnti.
1. atversti atgal, atlošti: Atkragìnk galvą, rasi nustos kraujas iš nosies bėgęs. Vaikinas, atkragìnęs kaklą, šoka, t. y. atsivertęs galvą aukštyn. Dantų gydytojas aną atkragìno ir, paėmęs už smakro, žiūrėjo į jo gerklę. Atkraginęs galvą [arklys] greita risčia nubėgo Slimakų trobos linkui. Tai vyras pjaus, dalgį atkrãginęs (padaręs atkragų, atlenkęs) . | Aš tokį knebesį tujau į sieną atkragìnčio (nugalėčiau, nuveikčiau) . Sėda atsikragìnęs (atsikolęs) . Gaidys gieda atsikragìnęs (galvą atvertęs) . Ir atsikragìnsi begerdams tokią didelę butelką. Atsikragìno kaip dideliausis ponas. Laukys atsikraginusiais ragais Sauliui rodės taip pat „saulium“. Jo galvą truputį atsikragino. Atsikraginęs galvą, atsivertęs. | Negaliu pjauti – dalgis atsikrãgino.
2. atvežti, atgabenti: Na, kas tave čia atkragino?!. Su visa šeimyna čia atsikragìno.
iškragìnti.
1. išsukti, išlenkti, iškreipti: Rožė. mun pirštą iškragìno.
2. išvežti, išgabenti. .
nukragìnti. nuvežti, nugabenti. .
prikragìnti. atloštą prilenkti, pritempti: Prikragìno kaip ožį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.