kraménti, -ẽna, -ẽno.
1. pamažu važiuoti, joti, bėgti, eiti: Rimas su Nerimu krameno drauge, vieną arklį įsikinkę. Važiuok greičiau, ką čia kramenì! Kur tu kramenì su tuo arkliuku? Aš kraménsiu (pamažu bėgsiu) , o tu eik. Kur tu kramenì? Jau pradėjo kramenti (iš vietos judintis) . | Menkas iš jo darbinykas: vos tik kramẽna (juda) prie darbo.
2. kosėti, kriunėti: Senelis kramẽna. Kramenì kaip koks džiovinykas. Su raguitėm važinėdami peršalot, o dabar jūs čia man kraménste. Kramẽna kramẽna mano diedas, matyt, jam sukatos pripuolė.
3. įkyriai prašyti, kaulyti.
4. uiti, barti: Mokau tą savo vaiką, kramenù, o kaip mietas, teip mietas.
5. kramsnoti: Avelės šieną kramena.
atkraménti. pamažu atvažiuoti: Vieną dieną Saveikiuose atsirado vienu blogu arkliu atkramenęs beturtis šlėktelė. Do boba viena atkramẽna (prastu arkliu atvažiuoja) .
iškraménti
1. pamažu išvažiuoti, išeiti. . Iškramenos ir nėr pri večerei.
2. kurį laiką pamažu bėgti: Visą kelią arklys iškramẽno, ažtat ir sušilo.
3. išprašyti, iškaulyti: Ans iškramẽno tris rublius nu manęs.
nukraménti. pamažu nuvažiuoti, nueiti: Su kumelėle nukraménsiu Kupiškin. Lig vakaro gal ir nukraménsim. Kraminėjo kraminėjo, kažin kur benukramẽno. Nukramenęs numie (namo) visas sumuštas.
pakraménti. galėti truputį paeiti: Ilgai sirgo, ale da po biškį pakramena.
parkraménti. sunkiai pareiti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.