iškramtyti

kramtýti, kram̃to, kram̃tė; krimsti.

1. smulkinti dantimis (maistą), kąsnoti: Duonos kąsnį kramtýti. Jis nekram̃tęs ryja uogas. Iš lėto, bet gerai kramtyk, – sako patarlė. Avys atrają kram̃to. Arklys kramto. Kramtomasis [dantų] paviršius. Kramtomieji raumenys. Pasakoja, lyg nekramtęs ryja (skuba pasakoti) . Vieną ryk, antrą kramtýk, trečią taisyk (viską daryk greitai) .

2. krimsti, graužti: Kramtyti gal tik kietą daiktą. Šuo kremta, kramto. Arkliai kramto geležinius brizgilus. Kirmys kram̃to grūdus. Gerkit! Kramtykit užkandos! Arklys avižas kramto. Pilka voverėlė. riešutėlius kramto. Imk to sūrio, kramtyk! Pamesk arkliuo dobilų, tegu kram̃to! Laukiniai žmonės kramtė tabako lapus. | Kumelėlės labai liesos todėl, kad kumeliukų kramtomos (žindomos) . | Tylėjo ir iš pykčio kramtė (kandžiojo) lūpas. Kad tik pamatai jį ūsus kramtant, žinok, kad jau pyksta!. Be paliovos ūžė akmenskaldė mašina, traškiai kramtydama akmenis. Ėmė baisiai griaužtis, keiktis ir kramtytis pirštus.

3. kąsti, kandžioti; gilti: Ne tau, šunie, avelę kramtyti! Mūsų kiaulė paršelių nekramtė. Kumelys, pribėgdamas ant jų arklius, pradėjęs kramtyt. | Apipuolę vabalai, sparvos, bimbalai pradėjo kramtyti pliką vaiko nugarą. Kramto musės kojas. Gyliai kramtė arklius. | Gyvatė jų nekram̃to. Skamba gintaro pakrantė, amžiais ją kryžiuotis kramtė. Tie. baisesni, neg vilkai, kurie brolius savus, artimus savus kramto, novija. Šuo nesikram̃to, nebijokit. Girtas ir šuns gurboj nakvotų, kad tik šuo nesikramtytų. Aš to katuko bijau – kram̃tos. Ale ir kram̃tosi kap vilkas. Tš, tr! Tuoj kramtýtis. Kramtos kaip pašėlę. | Mūsų bitės labai kram̃tos. Raudonos skruzdėlės kram̃tos. Skrudėlės kram̃tos, kap neskram̃to – ganyt neseka.

4. dilginti, deginti: Dilginės rankas kram̃to. Dirgėlės kram̃tos.
pirštùs kramtýti gailėtis: Atvažiavo namo, o dabar pirštùs kram̃to. Tiek pinigo prašvilpė, dar̃ pirštus kramto, bet jau po laiko.
ūsùs kramtýti pykti: Kas čia bus: tik kramto, kramto ūsus!
apkramtýti.

1. kiek apkąsnoti, pakramtyti: Apkramtęs plutgalį nurijau.

2. aplink apgraužti: Ant stalo duonos gabalas apkramtytas.

3. dalį (ne visus) sukramtyti: Didumą riešutų jis apkramtė ir maž ko liko.

4. keliose vietose įkąsti, apkandžioti: Mūs šuo vakar jų vaiką apkram̃tė. Apkramtė pasiutęs šuva. Užbėgo sodžiun pasiutęs šuo – ne kieno kito apkramtė kiaulę, tik jo. Apkram̃to šuoj pasiutęs. Apkramtau, apgraužau. Lūpas apsikram̃tė, apsiplėšė tep, kap žvėrys.

5. apdilginti: Dirgėlė apkram̃tė.
atkramtýti.

1. kramtant suvalgyti kiek, atgraužti: Aš da tik va kiek atkramčiau [sūrio],
o jis net du in tą sykį suėdė.

2. kramtant nugraužti, nukąsti: Arklys atkram̃tęs pavadį ir pabėgęs.
iškramtýti.

1. graužiant padaryti nelygų, išgraužti. . Bangos šoka ant ledo, iškramtydamos jį visokiais dantimis.

2. visus iškandžioti, išnaikinti. . Nejaugi Lietuva būtų neturėjusi jokių dantų parazitams iškramtyti iš savo gaurų? Žmonys iškram̃tė (iškirto) medžius – laukus žuvedė.
nukramtýti.

1. nugraužti: Pypkės kandiklis nukramtytas. Argi gražu nukramtytais pirštais? Koks tas kapojimas, ka visas kirkotis kaip kramtyti nukramtytas tura būti! Kad Bernadas pamatys, kiaulėm kulnus nukramtys. Besimylėdami nosis nusikramto.

2. pašalinti graužiant: Kiškiai nebėgs ir nenukramtys žolės.
úodegas nusikramtýti peralkti visiems: Arkliai vargsta uždaryti, gal úodegas nusikramtýt.
pakramtýti.

1. truputį kramtyti, pakąsnoti: Pakramtaũ vaikui bandelės ir įbraukiu burnon. Susirinkti į krūvą, pakramtyti dešrų ar vėdarų.

2. pagraužti, pakrimsti: Duonos plutelę pakramtė, vandens atsigėrė. Senelis, pakramtęs duonelės, nuėjo toliau. Namie ir šiaudų pakramtę arkliai gal pakvanksoti. Pakeliui mum dviem bus labai gerai, kad ką turėsiva pasikramtyt.

3. galėti kramtyti: Su tais dantim jau viškum nebepakramtaũ.
pérkramtyti.

1. sukąsnoti.

2. kiaurai perkąsti, pergraužti.

3. pašiepti: Heretikai. niekad neliaubos. perkramtyt tų, kurie ilgai bažnyčioje meldžias.
prakramtýti. pragraužti kiaurai.
prikramtýti.

1. daug sukramtyti, prikąsnoti: Prikramtė duonos, apdėjo ja sužeistą avies kaklą.

2. prigraužti, prikrimsti daug ko: Prikramtýti lukštų.
sukramtýti.

1. sukąsnoti: Barankos sukram̃čius duoda. Kąsnio nesukramtęs nenurysi. Dantimis sukramtę. Jam duodi duoną, tai da ir sukramtyk.

2. sugraužti, sukrimsti: Šuns dantys – ne mūsų: kiečiausią kaulą sukram̃to. Nesukramtęs kiautą, neragausi kanduolą.

3. sukandžioti, dantimis sukapoti: Šuva sukram̃tė žmogų. Pelės sukram̃tė drabužius. Bailus ir ožkos bijo, kad nesubadytų, ir kiaulės, kad nesukramtytų. | sugilti: Mane kai sukram̃tė bitės, tai net rankos ištino. Agripa sukramtytas nuo kirmėlių mirė.

4. susivokti, apgalvoti: Jis nesusikram̃to, ką šneka.

5. susipykti.
užkramtýti

1. užkąsti, užvalgyti, užėsti: Užkramtýk duonos ir būsi sotus. Aš jau noriu ką nors užkramtyti. Biškį užkramtýk – paskui vakarienė bus. Arkliai, užkramtę žolės, leidosi tolyn. Jis turėtų tų sėklų pasirinkti ir, kai norės, užkramtyti. Imkit kriaukšliuką užsikramtýt prie arbatos. Žmogus užsikramtė duonos plutos.

2. negyvai užkandžioti: Jūsų kumelė tokia pikta, mūsų arklį užkramtys. Užkramtýtas tai jau negyvas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kramtýti, </b>kram̃to, kram̃tė; krimsti. <br/>1. <span class="explanation">smulkinti dantimis (maistą), kąsnoti: </span> Duonos kąsnį kramtýti. Jis nekram̃tęs ryja uogas. Iš lėto, bet gerai kramtyk, – sako patarlė. Avys atrają kram̃to. Arklys kramto. Kramtomasis [dantų] paviršius. Kramtomieji raumenys. Pasakoja, lyg nekramtęs ryja <span class="explanation"> (skuba pasakoti) </span>. Vieną ryk, antrą kramtýk, trečią taisyk <span class="explanation"> (viską daryk greitai) </span>. <br/>2. <span class="explanation">krimsti, graužti: </span> Kramtyti gal tik kietą daiktą. Šuo kremta, kramto. Arkliai kramto geležinius brizgilus. Kirmys kram̃to grūdus. Gerkit! Kramtykit užkandos! Arklys avižas kramto. Pilka voverėlė. riešutėlius kramto. Imk to sūrio, kramtyk! Pamesk arkliuo dobilų, tegu kram̃to! Laukiniai žmonės kramtė tabako lapus. | Kumelėlės labai liesos todėl, kad kumeliukų kramtomos <span class="explanation"> (žindomos) </span>. | Tylėjo ir iš pykčio kramtė <span class="explanation"> (kandžiojo) </span> lūpas. Kad tik pamatai jį ūsus kramtant, žinok, kad jau pyksta!. Be paliovos ūžė akmenskaldė mašina, traškiai kramtydama akmenis. Ėmė baisiai griaužtis, keiktis ir kramtytis pirštus. <br/>3. <span class="explanation">kąsti, kandžioti; gilti: </span> Ne tau, šunie, avelę kramtyti! Mūsų kiaulė paršelių nekramtė. Kumelys, pribėgdamas ant jų arklius, pradėjęs kramtyt. | Apipuolę vabalai, sparvos, bimbalai pradėjo kramtyti pliką vaiko nugarą. Kramto musės kojas. Gyliai kramtė arklius. | Gyvatė jų nekram̃to. Skamba gintaro pakrantė, amžiais ją kryžiuotis kramtė. Tie. baisesni, neg vilkai, kurie brolius savus, artimus savus kramto, novija. Šuo nesikram̃to, nebijokit. Girtas ir šuns gurboj nakvotų, kad tik šuo nesikramtytų. Aš to katuko bijau – kram̃tos. Ale ir kram̃tosi kap vilkas. Tš, tr! Tuoj kramtýtis. Kramtos kaip pašėlę. | Mūsų bitės labai kram̃tos. Raudonos skruzdėlės kram̃tos. Skrudėlės kram̃tos, kap neskram̃to – ganyt neseka. <br/>4. <span class="explanation">dilginti, deginti: </span> Dilginės rankas kram̃to. Dirgėlės kram̃tos. <br/><b> pirštùs kramtýti</b> <span class="explanation">gailėtis: </span> Atvažiavo namo, o dabar pirštùs kram̃to. Tiek pinigo prašvilpė, dar̃ pirštus kramto, bet jau po laiko. <br/><b>ūsùs kramtýti</b> <span class="explanation">pykti: </span> Kas čia bus: tik kramto, kramto ūsus! <br/><b>apkramtýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek apkąsnoti, pakramtyti: </span> Apkramtęs plutgalį nurijau. <br/>2. <span class="explanation">aplink apgraužti: </span> Ant stalo duonos gabalas apkramtytas. <br/>3. <span class="explanation">dalį (ne visus) sukramtyti: </span> Didumą riešutų jis apkramtė ir maž ko liko. <br/>4. <span class="explanation">keliose vietose įkąsti, apkandžioti: </span> Mūs šuo vakar jų vaiką apkram̃tė. Apkramtė pasiutęs šuva. Užbėgo sodžiun pasiutęs šuo – ne kieno kito apkramtė kiaulę, tik jo. Apkram̃to šuoj pasiutęs. Apkramtau, apgraužau. Lūpas apsikram̃tė, apsiplėšė tep, kap žvėrys. <br/>5. <span class="explanation">apdilginti: </span> Dirgėlė apkram̃tė. <br/><b>atkramtýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kramtant suvalgyti kiek, atgraužti: </span> Aš da tik va kiek atkramčiau [sūrio], o jis net du in tą sykį suėdė. <br/>2. <span class="explanation">kramtant nugraužti, nukąsti: </span> Arklys atkram̃tęs pavadį ir pabėgęs. <br/><b>iškramtýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">graužiant padaryti nelygų, išgraužti. </span>. Bangos šoka ant ledo, iškramtydamos jį visokiais dantimis. <br/>2. <span class="explanation">visus iškandžioti, išnaikinti. </span>. Nejaugi Lietuva būtų neturėjusi jokių dantų parazitams iškramtyti iš savo gaurų? Žmonys iškram̃tė <span class="explanation"> (iškirto) </span> medžius – laukus žuvedė. <br/><b>nukramtýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nugraužti: </span> Pypkės kandiklis nukramtytas. Argi gražu nukramtytais pirštais? Koks tas kapojimas, ka visas kirkotis kaip kramtyti nukramtytas tura būti! Kad Bernadas pamatys, kiaulėm kulnus nukramtys. Besimylėdami nosis nusikramto. <br/>2. <span class="explanation">pašalinti graužiant: </span> Kiškiai nebėgs ir nenukramtys žolės. <br/><b> úodegas nusikramtýti</b> <span class="explanation">peralkti visiems: </span> Arkliai vargsta uždaryti, gal úodegas nusikramtýt. <br/><b>pakramtýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį kramtyti, pakąsnoti: </span> Pakramtaũ vaikui bandelės ir įbraukiu burnon. Susirinkti į krūvą, pakramtyti dešrų ar vėdarų. <br/>2. <span class="explanation">pagraužti, pakrimsti: </span> Duonos plutelę pakramtė, vandens atsigėrė. Senelis, pakramtęs duonelės, nuėjo toliau. Namie ir šiaudų pakramtę arkliai gal pakvanksoti. Pakeliui mum dviem bus labai gerai, kad ką turėsiva pasikramtyt. <br/>3. <span class="explanation">galėti kramtyti: </span> Su tais dantim jau viškum nebepakramtaũ. <br/><b>pérkramtyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sukąsnoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">kiaurai perkąsti, pergraužti. </span> <br/>3. <span class="explanation">pašiepti: </span> Heretikai. niekad neliaubos. perkramtyt tų, kurie ilgai bažnyčioje meldžias. <br/><b>prakramtýti</b>. <span class="explanation">pragraužti kiaurai. </span> <br/><b>prikramtýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug sukramtyti, prikąsnoti: </span> Prikramtė duonos, apdėjo ja sužeistą avies kaklą. <br/>2. <span class="explanation">prigraužti, prikrimsti daug ko: </span> Prikramtýti lukštų. <br/><b>sukramtýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sukąsnoti: </span> Barankos sukram̃čius duoda. Kąsnio nesukramtęs nenurysi. Dantimis sukramtę. Jam duodi duoną, tai da ir sukramtyk. <br/>2. <span class="explanation">sugraužti, sukrimsti: </span> Šuns dantys – ne mūsų: kiečiausią kaulą sukram̃to. Nesukramtęs kiautą, neragausi kanduolą. <br/>3. <span class="explanation">sukandžioti, dantimis sukapoti: </span> Šuva sukram̃tė žmogų. Pelės sukram̃tė drabužius. Bailus ir ožkos bijo, kad nesubadytų, ir kiaulės, kad nesukramtytų. | <span class="explanation">sugilti: </span> Mane kai sukram̃tė bitės, tai net rankos ištino. Agripa sukramtytas nuo kirmėlių mirė. <br/>4. <span class="explanation">susivokti, apgalvoti: </span> Jis nesusikram̃to, ką šneka. <br/>5. <span class="explanation">susipykti. </span> <br/><b>užkramtýti</b><br/>1. <span class="explanation">užkąsti, užvalgyti, užėsti: </span> Užkramtýk duonos ir būsi sotus. Aš jau noriu ką nors užkramtyti. Biškį užkramtýk – paskui vakarienė bus. Arkliai, užkramtę žolės, leidosi tolyn. Jis turėtų tų sėklų pasirinkti ir, kai norės, užkramtyti. Imkit kriaukšliuką užsikramtýt prie arbatos. Žmogus užsikramtė duonos plutos. <br/>2. <span class="explanation">negyvai užkandžioti: </span> Jūsų kumelė tokia pikta, mūsų arklį užkramtys. Užkramtýtas tai jau negyvas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.