kranksóti, krañkso (-ója), -ójo.
1. žiopsoti, vėpsoti, žiūrėti: Anos į šokančius kranksójo (veizdėjo). Vaikas kranksójo į knygą. Ko čia kranksaĩ užkoręs nosį!
2. būti nieko neveikiant, tūnoti, vamsoti, kvanksoti: Mačiau, kranksojo atsistojęs be jokio reikalo: nei anam niekas sako, nei ans nieko klausia. Pamesk arkliuo šieno, kad nekranksótų, kol ateisma. Arkliai krañkso pri tuščio užėdžio. Sustojęs vyrų būrys krañkso patorė [je]. Ko jis kranksõs čia. Kranksójo kranksójo ant vežimo ir nėko nepardavė. Par dienas trobo [je] krañkso, o naktimis išsikara kažin kur. Vieni krankso užlipę ant medžio ir aplink žiūrinėja.
3. laukti, lūkuriuoti: Svečiai lig pavakarės da kranksójo, ale jau nieko negavę turėjo eit namo. Nekranksók, neateis.
iškranksóti. išbūti, ištūnoti be darbo kurį laiką: Visą dieną iškranksojo neėdus.
pakranksóti. kiek pabūti, patūnoti nieko neveikiant: Pakranksojo ties tamsiu langu ir, numojęs ranka, išsvyravo iš sodo. Pakranksos ir rasit nueis sau.
pérkranksoti. išbūti, ištūnoti kurį laiką nieko neveikiant: Perkranksojau (išbuvau be darbo) kiaurą dieną.
prakranksóti. išbūti, ištūnoti kurį laiką nieko neveikiant: Vaikai per visą dieną prie saldainių prakranksojo. Jis prakranksojo vestuvėj visą dieną. Mat, velnias, iki kurio meto prakranksojo!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.